Yra daug populiarių knygų autorių, kuriuos atrodo skaito visi, tik ne aš. Po truputį plečiu savo horizontą ir imu pildyti šias spragas. Vienus gerai žinomus rašytojus prisijaukinu, kitų nelabai. Maži svarbūs dalykai tapo mano pažintimi su Jodi Picoult, kuri tikiu, peraugs į gražią draugystę. Iki šiol su rašytojos kūryba buvau pažįstama tik netiesiogiai – užverkiau akis žiūrėdama Mano sesers globėjas ekranizaciją, o pačios knygos dar neteko skaityti.

Ši knyga man tapo siurprizu. Įsigijau ją spontaniškai, ne dėl to, kad būčiau girdėjusi teigiamų atsiliepimų ar iš anksto būčiau pasidomėjusi turiniu. Prisipažinsiu, jog tikėjausi, kad tai viena tų populiarių, šiek tiek paviršutiniškų savipagalbos knygų, kuri bando įkvėpti mąstyti pozityviau ir į gyvenimą įnešti šiek tiek lengvumo. Bet realybė pasirodė priešinga – Geros nuotaikos vadovas yra labai rimtas, giliai kapstantis, tačiau universalus leidinys,tinkantis ne tik eiliniams skaitytojams, bet ir galintis atstoti vadovėlį psichologijos profesionalams.

Gražių ir mielų knygučių mano vaikui niekada nebus per daug. Pristatau dar vieną – Kibiras Čarlis ir pelė Pupelė – lietuvių kūrėjos Eidvilės Viktorijos Buožytės debiutą. Visuomet smagu, kai autorius pats iliustruoja ir rašo knygas, nereikia abejoti, kad žodžiai ir vizualioji dalis bus suradę vienas kitą.

Algimantas Čekuolis leidžia puikias, tačiau sunkiai nusakomo žanro knygas. Tai glausti įdomūs pasakojimai, kur faktai pinasi su linksmomis istorijomis, platus, nešališkas publicistinio stiliaus problemų nagrinėjimas čia dera su asmeniniais įspūdžiais.

Apie patį Algimantą Čekuolį plačiau pasakoti turbūt neverta. Tai Lietuvos fenomenas ir unikali asmenybė, išmaišęs kone visą pasaulį, kalbantis net 8 kalbomis. Taip pat tai ir buvęs vyriausias TV laidų vedėjas – jo Popietė su Algimantu Čekuoliu nustojo gyvuoti tik visai neseniai. Šios laidos metu nuskambėjusių pasakojimų pagrindu dažniausiai ir yra leidžiamos autoriaus knygos.

Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu yra viena pirmųjų, išleista dar 2009 metais. Man asmeniškai darosi vis sunkiau atsirinkti ką iš autoriaus knygų jau skaičiau, o ko dar ne. Jos savo pobūdžiu, pavadinimais ir viršeliais gana panašios. Išsiskiria turbūt tik šiemet išleista grožinė rašytojo knyga Teisuolių vakarienė, bet iki jos dar nepriėjau. Laimei atsirado tinklaraštis – mano skaitymo dienoraštis, kuris turėtų neleisti pasimesti ateityje.