Flobero papūga

Rašytojo biografija ir grožinis kūrinys viename? Pasirodo būna ir taip. Galima būtų šiek tiek pykti ir stebėtis dėl Flobero papūga eklektiškumo – kiekvienas skyrius demonstruoja vis kitokią prieigą prie Gustavo Flobero asmens nagrinėjimo. Visgi aš kūriniui viską atleidžiu – mane papirko Julian Barnes įžvalgos mano mylimomis praeities ir atminties temomis bei gražus autoriaus (arba pagrindinio knygos veikėjo) ir Gustavo Flobero ryšys. Jų dialogas mezgamas Ponios Bovari ištraukų ir rašytojo dienoraščio įrašų pagalba. Pasirodo artimoms sieloms surasti viena kitą net ir skirtingi šimtmečiai nėra kliūtis.

Kartais praeitis - nepagaunama kaip vėjas, kartais slapta tūnanti - kaip lokys irštvoje, o kartais - tiesiog kaip ryškiaspalvė papūga, pašaipiomis akutėmis dėbsanti į tave iš miško glūdumos.

Knyga – mozaika

Skaitant Flobero papūga tikrai neteks nuobodžiauti ar kentėti dėl monotoniško teksto. Kiekvienas skyrius – tarsi atskira improvizacija Gustavo Flobero gyvenimo tema. Pavyzdžiui, vieną knygos dalių sudaro iš skirtingų požiūrio taškų surašyti rašytojo biografijos faktai. Skaitant vieną versiją matai sėkminga rašytoją, kitą – gyvenimo prislėgtą ir nuolat nesėkmes patiriantį asmenį. Kaip gražiai Julian Barnes mums parodo, kad praeitis ir mūsų pastangos suprasti tiesą tėra ištisos subjektyvios interpretacijos.

Paskutinė rašytojo gyvenimo akimirka pamėgdžiojo paskutinę jo gyvenimo eilutę.

Jei norite dar daugiau eklektikos pavyzdžių, štai: vienas skyrius parašytas iš Flobero mylimosios perspektyvos, kitas – vien rašytojo dienoraščio iškarpos. Visa tai mums pateikta kaip vieno gydytojo, aistringo susidomėjimo Gustavo Flobero asmenybe rezultatas. Palengva knygoje atsiskleidžia pasakotojo bei aistringojo rašytojo gerbėjo gyvenimo fragmentai, taip gražiai iliustruojant prielaidą, kad galbūt literatūroje ir rašytojų biografijose mes iš tiesų ieškome dalelės savęs.

Apie žvejo tinklo skyles
Ar svarbios knygos, kurių rašytojai neparašė?

Knygoje yra skyrius apie knygas, kurių Gustavas Floberas neparašė. Planavo, savo laiškuose ar dienoraštyje užsiminė apie konkrečią idėją, bet nespėjo įgyvendinti ar tiesiog tokių minčių atsisakė, kadangi rašydavo labai lėtai ir kruopščiai. Taip pat knygoje yra pamąstymas apie žvejo tinklą – galbūt esmė yra ne virvė, o erdvė tarp jų? Man atrodo čia yra du esminiai momentai atskleidžiantys Flobero papūga misiją – užpildyti erdvę, tarp įprastų biografijos faktų, kuriuos nesunkiai galima susirasti atsidarius Wikipedia. Bet kaip žmogus gyveno, ką jautė, kaip mąstė, koks iš tiesų jis buvo? Kartu, stengiamasi atsakyti ir į kitą klausimą, kodėl dažnai tai mums tampa svarbu? Kodėl mums neužtenka to ką rašytojas parašė? Kodėl mums reikia konteksto ir susieti kūrinį su biografijos faktais? Rašytojo, jo kūrinio ir skaitytojo santykių trikampis yra šioje knygoje narpliojama tema.

Rašytojo misija
Meno paskirtis - byloti tiesą ar įkvėpti?

Žymiausias Gustavo Flobero kūrinys Ponia Bovari buvo apskųstas kaip galimai smukdantis visuomenės moralę ir prieš išleidimą turėjo būti apgintas teisme. Rašytojui pavyko tą padaryti, tačiau šis procesas galima sakyti pradėjo naują etapą literatūroje. Kitaip tariant iškėlė dilemą: kūrinys turi atspindinti realybę ar puoselėti idealus ir aukštesnes moralės normas? Knygoje taip pat nemažai dėmesio šiai temai. Kaip ir ironijos reikšmei, sutapimams literatūroje bei daugeliui kitų. Flobero papūga – gardus kąsnelis visiems besidomintiems rašymo užkulisiais ir kūrybos prasme.

Tik knygose tau viskas paaiškinama, o gyvenime - ničniekas. Nesistebiu, kad kai kurie žmonės teikia pirmenybę knygoms. Knygos įprasmina gyvenimą. Visa bėda, kad jos įprasmina kitų žmonių gyvenimą, bet ne tavąjį.

Kodėl skaityti? Nes šis kūrinys yra iki šiol man neregėta, bet labai sėkminga biografijos ir grožinio kūrinio sintezė. Taip pat Julian Barnes labai įdomiai kalba apie tai, kodėl dažnai mums tiesiog būtina sužinoti daugiau apie patikusį rašytoją, o kūrinį įlieti į jo gyvenimo kontekstą.

Kodėl neskaityti? Prieš skaitant knygą vertėtų pasitikrinti ar domitės klasikinė prancūzų literatūra ir ar jums patinka Julian Barnes rašymo stilius. Jei nei su vienu iš šių elementų nesate susipažinęs, knyga pirmai pažinčiai greičiausiai nebus labai geras pasirinkimas.

Share: