Greičiausiai, jau esu išlepinta – tam, kad knyga nustebintų ir patiktų, norisi ne tik įdomios istorijos, bet ir įvairesnių išraiškos būdų. Mažė – žymioji Madam Tussaud, kurios vardą visi esam girdėję ir tik nedaugelis žinome, kokia moters išlikimo istorija slypi už jo. Neeilinis gyvenimas šioje knygoje papasakotas labai klasikiniu būdu. Pati istorija yra neįtikėtina ir stulbinanti. Mergaitę, anksti tapusią našlaite, priglaudžia ir vaško liejimo meno Šveicarijoje išmoko ekscentriškas ligoninės darbuotojas. O vėliau – persikėlimas į Paryžių, pakilimai ir nuosmukiai Didžiosios Prancūzijos revoliucijos fone. Mažė tikrai įdomi tiek istoriškai, tiek kaip vienos išskirtinės moters gyvenimo liudijimas. Jei dar forma būtų kiek išraiškingesnė, būtų puiku!
Tam, kad skaitytum, nereikia būti gerbėju
Aš nesu nei didelė vaškinių figūrų fanė, o ir apie tai, kas slypi už žymiojo Madam Tussaud slapyvardžio niekad per daug negalvojau. Nepaisant to, kad ir be didelio susidomėjimo asmenybe, knyga turi savo žavesio. Knygos stilius pasakojimo struktūra ir humoro jausmu man šiek tiek priminė John Irving. Viskas čia nuosekliai išdestyta laike nuo pagrindinės veikėjos gimimo iki mirties. Visa tai pagardinta šmaikštoku pasakojimo stiliumi, saviironišku balsu, kurį autorius suteikė Mari arba Mažei. Vietomis knyga šiurpi ir groteskiška, truputį mistiška, nors kartu išlieka ir realistiška.
Neaiški riba tarp fikcijos ir realybės
Mažė yra vienas iš tų kūrinių, kuriems įkvėpimo suteikė tikra asmenybė ir jos gyvenimo įvykiai. Tačiau skaitant ir užbaigus knygą nepaleidžia mintis – o kiek iš viso to yra tikra? Kaip tai patikrinti? Autorius prisipažįsta, kad biografijos spragas užpildė savo vaizduotės pagalba. Na, ir skaitant tai jaučiasi, kad tų fragmentų, greičiausiai, tikrai nemažai. Kitas svarbus klausimas – kam tas istorijos spragas užpildyti tokia gausybe dialogų? Dažnai pasikartojančių ir nieko per daug istorijai nesuteikiančių. Tiesioginės kalbos perteklius, mano akimis, šią istoriją „išplovė“ ir padarė labai jau ištęstą. Nepaisant to, Mažės personažas įdomus ir neblogai išvystytas. O kiti? Labai jau ant vienos idėjos sukurpti ir gyvenimui bėgant beveik nekintantys (pikta našlė, bevalis globėjas, tylus įsimylėjęs berniukas ir t.t.).
Kodėl skaityti? Įdomi istorija, po kurios į gerai žinomą vardą – Madam Tussaud, amžiams žiūrėsite kitaip. Patiks knygų, kurių veiksmas rutuliojasi Paryžiuje gerbėjams.
Kodėl neskaityti? Kiek ši istorija tikra? Labai neaišku. Įdomi biografija, gal truputį keistokai ir blankokai papasakota.
