Labai netikėtai sau pačiai po truputį tampu vaikiškų knygų apžvalgininke. Kas nėra taip ir blogai – skaitydama smagiai praleidžiu laiką. Dūzgė ir pavojinga informacija tarsi laiko mašina perkėlė i laikus, kuomet knygos buvo trumpos, smagios, o gyvenimas visuomet šviesus. Tiesa ši knyga turi tai, ko neturėjo knygos mano laikais – tokių žodžių kaip snapchat’as, startuolis ar veganas. Nors kai kurie dalykai nesikeičia. Pavyzdžiui pagrindinės veikėjos Dūzgės močiutė yra labai vaišinga ir mėgstanti siūlyti maistą, o čia jau visų laikų klasika.

Ši knyga į mano rankas pakliuvo ne šiaip sau. Maloniu siurprizu man tapo tai, kad pats autorius Mažvydas Palanga, turbūt pastebėjęs mano augantį susidomėjimą vaikiškomis knygomis, susisiekė su manimi ir pasiūlė perskaityti jo kūrinį. Na žanras gal ir keistokas – knyga ne tokiems mažiems vaikams kaip mano sūnus. Visgi susidomėjau įtarusi, kad ši knyga turi misiją, kuria verta dalintis. Ir nesuklydau. 

Pirmas mano įspūdis pradėjus skaityti šią knygą buvo nuoširdus nustebimas – ką aš čia skaitau. Ar aš kažką pramiegojau ir atsirado naujas šiuolaikines aktualijas atliepiantis literatūros žanras? Psichologijos mokslų daktarę ir praktikuojančių sp k8ecialistę Agnę Matulaitę dėl jos įdomių minčių sekiau Facebook tinkle, todėl buvo smalsu, kaip atrodys jos parašyta knyga. Nesitikėjau, kad iš esmės Žali sausainiai ir bus tie patys Facebook įrašai, tiesiog šiek tiek sugrupuoti į atskiras temas. Visgi tikiuosi, kad tai daugiau eksperimentas nei tendencija, nes netrukus dienos šviesą išvystų ir kitų Lietuvos socialinių tinklų influencerių “knygos”.

Aš pati augindama vaiką dar tikrai visko neišbandžiau. Greičiau reikėtų sakyti, kad neišbandžiau beveik nieko. Šiuo metu apie vaikų auklėjimą daugiau skaitau, nei iš tiesų naudoju realybėje. Nes juk kūdikių nepaauklėsi – gali tik sekioti is paskos ir abejingai stebėti, kaip iš stalčių virsta visas turinys, kol prausiesi į vonią krenta visi daiktai (kartais iš tų pačių stalčių) o nepatikęs maistas limpa prie baltų sienų.

Lenkiu prie to, kad šios knygos pavadinimas šiek tiek klaidinantis. Ji nėra apie labai problemiškus vaikus, kurių elgesio problemoms spręsti netinka jokie įprasti metodai. Viską išbandžiau greičiau yra skirta kiekvienam 1-5 metų vaiką auginančiam žmogui, siekiančiam suprasti savo vaikų elgesį ir tinkamai į jį reaguoti. 

Man labai retai kada kyla noras skaityti knygą antrą kartą. O jei ir kyla, jis labai greitai būna užgožiamas minties, kad dar tiek daug puikių kūrinių laukia savo eilės. Bet šiuo atveju yra kitaip. Šią knygą skaitysiu antrą kartą pati ir rekomenduosiu visiems pažįstamiems. Prieraišumo laisvė yra ne tik plonytė, bet ir dar ir stambių šriftu parašyta – daug laiko tikrai neatims, o efektas stulbinantis. Pasakysiu drąsiai – net jei skaitote retai ir per metus įveikiate vos vieną knygą – tebūnie tai būna ši.