Tikėkimės geriausio

Sakoma, kad kiekvienas žmogus savyje nešiojasi istoriją, kurią būtų galima sudėti į knygą. O aš būčiau nieko prieš, kad žmonės tokias atviras, apnuoginančias, beveik neišgalvotas, imtų ir rašytų. Ne veltui visame pasaulyje sparčiai populiarėja autofikcija. Tai kūriniai, kurie sujungia, regis, prieštaringus žanrus – autobiografiją ir grožinę literatūrą. Tikėkimės geriausio kaip tik tokia. Autorė iš tiesų neteko savo partnerio tokiomis aplinkybėmis kaip šioje knygoje, tačiau likę istorijos fragmentai nebūtinai tiesa arba nebūtinai vyko tokia pat chronologine tvarka. 

Ši knyga, žinoma, visų pirma apie gedulą ir jo stadijas. Tačiau ji taip pat yra labai atvira išpažintis apie tai, kaip įsimylime, kaip rutuliojasi santykiai, kaip šlifuojami asmenybių skirtumai poroje, kaip kartu sugyvena skirtingų temperamentų partneriai. Taip pat knygoje labai stipri, ir daugeliui, tikiu, taps pažįstama motinystės linija – nuo nėštumo iki pokyčių gimus vaikui, kaltės ir visų kitų jausmų potvynių ir atoslūgių, neišvengiamai lydinčių šiame procese. Labai autentiška, aštru ir skaudu, tačiau verta skaitymo. 

Du takeliai 

Knyga prasideda nuo staigios mirties, o skaitytojas tik palengva supranta kas iš tiesų nutiko. Tai kaip pateikta istorija, leidžia iš tiesų pažinti vieną, regis, eilinę Stokholme gyvenančią porą, iki detalių pažinti jų santykį, nors ir didelio liūdesio fone. Taigi, vienas veiksmo takelis vyksta 2014 – gedulo metais, o kitas – 2009 m., porai tik užmezgus pažintį ir palengva artėja prie pirmojo. Ir dievaži, toks istorijos pateikimas kelis kartus išdidina liūdesį. Skaityti pakaitomis apie jaunos meilės svaigulį ir graudžią pabaigą, itin realistiškai pateiktą, yra tikrai labai stipru emociškai. 

Yra ir trečiasis istorijos takelis – pagrindinės veikėjos gyvenimas po laidotuvių, praėjus pirminiam šokui. Čia stebime jau kitokį gedulą, pastangas grįžti į normalų gyvenimą. Taip pat gana įdomus momentas yra pasakojimas esamuoju laiku, kreipiantis į buvusį partnerį “tu”. Tai tik sustiprina tikrovės ir realybės įspūdį, leidžia su autore kartu, dabartyje išgyventi kiekvieną skaudulį. 

Tikėkimės geriausio yra kūrinys, kuris sukrečia ir primena branginti mylimus žmones šalia. Ši knyga taip pat yra įrodymas, kad mirus artimam žmogui gedime ir ilgimės ne tik jo buvimo šalia, bet ir visos bendros istorijos ir atsiminimų, trokštame bent juos išsaugoti. Įtarčiau, kad toks ir yra vienas šios knygos tikslų. 

Kodėl skaityti? jei nebijote detaliai aprašytų skaudžių ir aštrių patirčių. Tai ne tik kūrinys apie gedulą, bet ir labai detali jaunos šeimos santykių anatomija. Kūrinio buitiškumas ir paprastumas tiesiog prikausto dėmesį. 

Kodėl neskaityti? Atrodo, kad autorei buvo svarbiausia visą susikaupusį skausmą paleisti į laisvę, užfiksuoti atsiminimus, o ne ieškoti grožinei literatūrai būdingų raiškos formų. 

Share: