Ali Smith rašo tikrai keistai, bet atrodo tą jos savitą stilių pradedu palengva įsimylėti. Kadangi neseniai skaičiau pirmąją ciklo dalį Ruduo, norisi lyginti su antrąja. Sakyčiau rašydama Žiema autorė davė sau dar didesnę kūrybinę laisvę ir viskas dar keisčiau, dar labiau pabirę, dar labiau sumaišyta. Gerai, kad iki šio kūrinio ateina tie, kurie dažniausiai būna rudens prie žiemos įpratinti.
Istorijos centre – grįžimas namo per Kalėdas ir labai maža bei ekscentriška šeima. Knygos veikėjai grįžta namo – tiesiogine ir perkeltine prasme. Pažįstamos vietos ir seniai matyti žmonės sugrąžina prie atsiminimų. Būtent iš jų, pabirusių ir netvarkingai surikiuotų sudaryta ši knyga.
Menas gamtoje
Menas gamtoje – galėtų būti šios knygos šūkis. Iš dalies ir yra, kadangi vienas pagrindinių veikėjų – Artas rašo labai jau savotišką tinklaraštį apie patirtis gamtoje, o įrašai dažnai užbaigiami fraze – menas gamtoje. Dar man atrodo, kad Žiema neša žinutę, kad iš tiesų, visas gyvenimas yra savotiškas menas.
Dvi seserys
Žiema pasakoja ne tik apie meną, bet ir politiką. Šį kartą paliečiant pabėgėlių temą ir protestus JK prieš atominius ginklus.
Knygoje dviejų seserų pavidalu įkūnytos dvi skirtingos strategijos, susidūrus su didelio masto pasaulinėmis problemomis – abejingumas ir fanatiška kova. Šmaikštu klausytis, kaip šių skirtingų barikadų pusių atstovės viena kitą traukia per dantį ir dalinasi visiškai priešingais atsiminimais.
Šalia viso to, gyvenime šiek tiek pasimetęs Artas ir jo netikra mergina – visa tai knygoje vaizduojamą Kalėdų sutikimą paverčia kažkuo, kas būtų labai arbatos vakarėliui iš Alisos stebuklų šalyje.
Lemtingi susitikimai ir prasilenkimai
Šioje knygoje nemažai nostalgijos ir kapstymosi atsiminimuose. Juose sakyčiau vyrauja pora bendrų bruožų – lemtingi susitikimai ir prasilenkimai. Kažkas išsiskiria, kažkas mato kitą žmogų paskutinį kartą, po daugelio metų dar sykį sutinka, kažkas liūdnai prasilenkia ir nuolatos ieško. Man literatūroje ir kine šie liūdnai gražūs momentai visuomet artimi, galbūt todėl ir išsiblaškiusi Žiema labai patiko.
Kodėl skaityti? Dėl malonumo panirti į kūrinį, kuriame pilna meno, politikos, gamtos ir paprasto žmogiškumo. Taip pat skaitant apima kažkoks malonus jausmas, kad viskas susiję – Rudens, Žiemos siužetuose ir gyvenime.
Kodėl neskaityti? Knygoje tikrai nemažai fantazijos, absurdo ir eklektiškumo. Šių elementų literatūroje nemėgstantiems, geriau nesirinkti šio kūrinio.
