Laikinumas, liūdesys, šeima, vienatvė, meilė, draugystė – tai kelios temos, kuriomis švelniai slysta ši knyga. Dunkst Dunkst tankiai plakantis mano gyvenimas pasakoja apie sunkia ir reta liga sergantį jauną vaikiną. Knyga pristato ne tik įvairių prieštaravimų kupiną jo vidinį pasaulį, bet ir tėvų pažinties, o vėliau, ir santuokos istoriją.
Tai kūrinys, kurį skaitant liūdna, tačiau šviesu. Gumulas gerklėje stringa galvojant apie tėvų meilę vaikams ir vaiką, kuris supranta, kad turės atsisveikinti pirmas. Nepasižymėjau tikslios citatos, bet man regis, knygos esmę puikiai nusako pagrindinio veikėjo vieno pokalbio metu ištartas klausimas – ar rinktumėtės turėti sveiką vaiką, kuris gyvens trumpai ar sergantį, kuris gyvens ilgai. Šis kūrinys, tai subtili meditacija šia tema.
Pietų Korėjos rašytojų kūryba
Pastaruoju metu perskaičiau tikrai nemažai Pietų Korėjos autorių knygų ir imu pastebėti šios šalies autorių kūrybos bruožus. Tokie kūriniai dažnai nagrinėja socialines problemas, kultūrines normas ir turi kažką sunkiai nusakomo, kas leidžia labai giliai pajusti autorių siunčiamą žinutę. Lyginant su kitais, Dunkst Dunkst tankiai plakantis mano gyvenimas turi mažiau buities aprašymų ir mums negirdėtų žodžių. Galbūt todėl, kad didesnis dėmesys čia vidiniam, nei išoriniam pasauliui. Pastarasis knygoje gana nykus ir dažnai apsiriboja ligoninės sienomis. Tačiau kaip ir kiti skaityti Pietų Korėjos rašytojų kūriniai, šis išryškina griežtų ir konservatyvių šeimos tradicijų problemą.
Knyga knygoje
Paauglys Arimas labai stengiasi ką nors įteikti savo tėvams. Suprasdamas, kad tai nebus sėkmingas mokyklos baigimas ar kitas įprastas jo amžiaus vaikino pasiekimas, jis imasi rašyti knygą apie savo tėvų pažintį. Arimo rašoma knyga, atsiminimai iš vaikystės ir dabarties siužeto linija gražiai susilieja į vieną visumą. Man labai patiko pagrindinio veikėjo, senuko kūne įkalinto paauglio, ir tikro senuko draugystės linija. Man regis, kad autorė norėjo pasakyti, kad kartais tarp vaiko ir senjoro ne tiek jau ir duag skirtumų. Šioje knygoje daug šiltų momentų ir tyrų bei šviesių įžvalgų. Jaučiu, kad patiks ne tik man, bet ir nemažai daliai subtilias istorijas mėgstančių skaitytojų Lietuvoje.
Kodėl skaityti? Kad prisimntume, koks trapus gyvenimas ir kokia tai brangi dovana.
Kodėl neskaityti? Elektroninių laiškų dalis man pasirodė truputį iškritusi iš konteksto, atitraukianti nuo pagrindinės knygos temos.
