Išsitraukiau šią knygą iš namuose dėmesio laukiančios stirtos sudominta palyginimo „šveicariškasis Stouneris“ ir galiu tik paantrinti – tikrai panašu ir lygiai taip pat sužavėjo. Turbūt turiu kažkokią silpnybę liūdnoms paprastų žmonių istorijoms, kurios nepaklūsta tipiniam drąsaus ir visus sunkumus įveikiančio herojaus šablonui. Gustavo sonata yra apie du skirtingai ir savaip nelaimingus berniukus, o vėliau ir suaugusius vyrus. Gustavą slegia sunki ir skurdi pokario realybė, bei šalta ir nutolusi mama. Jo draugą Antoną – perdėtas jausmingumas ir aukšti tėvų lūkesčiai. Įdomu stebėti, kaip draugai vienas kitą kompensuoja – vienas emocijas laiko užgniaužęs, kitas visai negali jų kontroliuoti. Knyga įdomi psichologiniu, tėvų ir vaikų santykių atžvilgiu, o taip pat ir kaip gudriai suraizgyta šeimos istorija. Man tai be galo gražus kūrinys apie tai, kaip skausmas keliauja iš kartos į kartą. Taip pat apie jo gydymo būdus draugystės ir meilės pagalba. Nepraleiskite pro akis šito perliuko.
Žydų persekiojimo ir holokausto tema
Subtiliausio kūrinio holokausto tema rinkimuose Gustavo sonata tikrai neblogai pasirodytų. Iš pirmo žvilgsnio ši knyga visai ne apie tai, tačiau skaitant palengva skleidžiasi šio žiauraus istorijos etapo atgarsiai Šveicarijoje. Žydai bėgo iš Vokietijos okupuotų šalių į kaimynines, siekdami išsigelbėti ir išlikti. Šveicarija, kurį laiką juos įsileidusi, vėliau sienas uždaro, taip pati stiprindama savo saugumą bei bandydama išvengti Hitlerio invazijos. Kūrinys ryškiai ir tikroviškai atskleidžia moralinę dilemą, su kuria tuo metu susidūrė žmonės – paklusti įstatymams ar sąžinės balsui? Rūpintis savo šeimos saugumu ar verčiau tvirtai laikytis moralės normų? Šis skaudus pasirinkimas subtiliai skleidžiasi Gustavo sonatos puslapiuose, kartu su visomis ilgalaikėmis pasekmėmis.
Berniukas, kuris norėjo meilės
Gustavo personažas paperka nuo oirmųjų puslapių. Tai berniukas, kuris myli savo mamą ir kol kas negali įvardinti to, kas blogai jo mažytėje šeimoje. Autorė atskleidžia tragišką situaciją, kuomet vaikui tenka augti su emociškai nutolusiu ir vieninteliu juo galinčiu pasirūpinti suaugusiu. Emocinis šaltumas šeimoje susilieja ir su kultūrinėmis normomis, kurios yra susijusios su tradiciniu šveicarų santūrumu, susitvardymu, kantrybe. Man regis ši knyga yra apie tai, kaip galima nugyventi visą gyvenimą ignoruojant savo jausmus ir poreikius. Laimei, ji taip pat yra ir apie tai, kad galimybių kažką keisti pasitaiko – jei ne vienoje kartoje, tai kitoje.
Kodėl skaityti? Nuostabaus grožio, į istoriją visiškai panardinanti knyga. Liūdna, tačiau puikiai tinkanti advento laikotarpiui – primins apie gyvenimą tų, kurie stokoja, vienatvę, tačiau kartu ir apie meilės, draugystės prasmę ir gerumą.
Kodėl neskaityti? Na, vietomis penkiamečio vidiniai dialogai ir pokalbiai su draugu man pasirodė per brandus ir ne visai tikroviški. Bet knyga vis vien puiki!
