Seniai norėjau perskaityti šią knygą. Malala buvo pašauta 2012 metais. Atsimenu, kad šis įvykis tuomet sukrėtė, privertė susimąstyti, kaip taip galėjo įvykti? 15 metų mergaitė pašauta Talibano kovotojų todėl, kad agitavo už savo ir likimo sesių teisę į mokslą. Aš esu Malala puikiai paaiškina visą istorijos kontekstą. Tai knyga ne tik apie vienos šeimos gyvenimo istoriją, bet ir Talibano įsigalėjimą regione, gyvenimą Pakistane Svato slėnyje, puštūnų genties papročius, vertybes ir istoriją. Knygoje gausu ir tarptautinės politikos niuansų. Ji parengta kartu su Christina Lamb, žymia užsienio naujienų korespondente, žurnaliste ir rašytoja.
Aš esu Malala skaičiau Irano protestų įkarštyje. Galima sakyti, kad istorija kartojasi. Šioje šalyje neramumai kilo, kuomet Mahsa Amini žuvo suimta moralės policijos. Taip, vien šis pavadinimas primena distopiją (beveik atminties policija) ir stebina, kad tai vis dar egzistuoja XXI a. Ką padarė 22 metų mergina Irane? O gi pasirodė be galvos apdangalo. Jos, kaip neabejojama, smurtinė mirtis, sukėlė didžiulį pasipiktinimą ir moterų protestus visoje šalyje. Irano vyriausybė į juos atsakė dar didesniu smurtu, suėmimais ir naujienų cenzūra ir komunikacijos apribojimais internete. Kinas ir literatūra, tuo tarpu, padeda suprasti tokių nesuvokiamų suvaržymų kultūrinį, politinį ir istorinį kontekstą. Knygos kaip Aš esu Malala yra labai svarbios.
Ką reiškia būti paaugle Talibano kontroliuojamoje teritorijoje
Aš esu Malala leidžia išgyventi kultūrinį kontrastą, kurį patyrė Svato slėnio gyventojai. Pagrindinės veikėjos vaikystėje – gyvenimas, kuris labai primena tipinės paauglės patirtis. Mokykla, draugystės, vakarietiški filmai ir muzika. O tuomet, Talibanui įgyjant vis didesnę įtaką regione – televizorių, kaip vakarietiškos kultūros, kuri suvokiama kaip blogio šaltinis, daužymas, bet koks linksmybių draudimas, mokyklų sprogdinimas. O svarbiausia, moterims atimama teisė išeiti iš namų be palydos, o mergaitėms – mokytis. Mergaičių ėjimas į mokyklą pradedamas vaizduoti kaip ištvirkimas ir nepadorus veiksmas! Visa tai, klaidingai interpretuojant musulmonų religijos normas ir siekiant prisidengus religija įgyti galią regione, taip siekiant savų politinių tikslų.
Kodėl ji?
Kodėl būtent Malala atkreipė Talibano kovotojų dėmesį? Mergina užaugo politiškai aktyvių ir sveiko proto valdomi žmonių šeimoje. Jos tėtis turėjo privačių mokyklų tinklą Pakistane ir dažnai kalbėjo viešumoje edukacijos svarbos temomis. Netrukus jo pavyzdžiu pasekė ir dukra. Netrukus jos patirtimis ir idėjomis susidomėjo BBC. Naujienų portale buvo spausdinami Malalos dienoraščiai, kuriuose atvirai pasakojama apie tai, koks jausmas, kai palengva atimamos pamatinės tavo teisės, o kasdienį gyvenimą varžo vis daugiau apribojimų. Tai neabejotinai pritraukė Talibano dėmesį. Jų nesustabdė ir tai, kad jų numatyta auka vis dar yra vaikas.
Po pasikėsinimo
Knygoje pasakojama ne tik apie šeimos istoriją ir gyvenimą iki pasikėsinimo, bet ir gan liūdna istorija po jo, kuri šiek tiek primena įtempto siužeto filmą. Malala buvo pašauta į galvą ir tik didelės medikų pagalbos dėka jai pavyko išgyventi ir neprarasti regėjimo. Aš esu Malala pasakoja apie sunkias savaites ligoninėje be tėvų. O jei apibendrinus, ši knyga yra apie stiprybę, drąsą, nesusitaikymą aplink tvyrant blogiui, kovą už stiprias ir pamatines vertybes. O tai aktualu visais laikais.
Kodėl skaityti? Įtariu, kad knyga labiau orientuota į paauglių auditoriją. Parašyta labai paprastai ir aiškiai, tačiau kartu ir įkvepiančiai. Patiks tikrų istorijų, kuriuose skleidžiasi drąsą gerbėjams. Taip pat tiems, kurie nori sužinoti daugiau apie ekstremistinius judėjimus, žmogaus teisių problemas artimuosiuose rytuose.
Kodėl neskaityti? Knygos pasakojimui šiek tiek trūko nuoseklumo – asmeninės istorijos tekstai ne visuomet taikliai derėjo su istorijos ir politikos intarpais.Atsisiųsti tekstą
