Iš pirmo žvilgsnio šios knygos veikėjai tokie nepanašūs į mane, bet kažkodėl pasirodė artimi. Jau įsivaizduoju, kad jei nebūčiau sukūrusi šeimos ir čia atradusi prasmės, postringaučiau panašiai, kaip Gražus pasauli, kurgi tu herojės. Ši knyga paperka natūralumu, atvirumu, galbūt net pokalbių buitikškumu. Čia nėra literatūrai būdingo patoso ar dirbtinumo. Skaityti šį kūrinį, tai lyg nepatogiai įsiterpti į tikrų žmonių gyvenimą.
Jei matėte filmą Before Midnight – trilogijos paskutinę dalį, kuomet romantiškoji porelė kone visą filmą ginčijasi, o jų beveik nenutrūkstantis pokalbis sudaro beveik visą siužetą, bus aiškiau kokio stiliaus ši knyga. Gražus pasauli, kurgi tu, nors ir labiau fragmentuota, tačiau panaši. Tai kūrinys, kuriame, regis, žmonės tik kalbasi ir susirašinėja, nieko ypatingo neįvyksta. Tačiau autorė apnuogina dažno pasimetusio trisdešimtmečio vidinę tamsą ir kaip tai komplikuoja gyvenimą ir santykius. Ir visa tai yra labai tikra ir psichologiškai gana stipru. Bravo Sally Rooney, kad parodo, tai, kaip dažnai sumautai jaučiasi žmonės už savo reprezentatyvių fasadų.
Toksiški santykiai
Man regis Sally Rooney arkliukas yra rašyti apie toksiškus santykius. Jei Normalūs žmonės buvo tik apie porą, tai Gražus pasauli, kurgi tu dar įpina ir draugystės temą. Man regis autorė užčiuopė vieną didžiausių šių dienų jaunų žmonių skaudulį – vienišumą, depresyvumą, psichologinės sveikatos problemas, kurios priverčia tarsi sabotuoti savo pačių laimę. Ir taip, kartais šios knygos skaitymas gali labai erzinti ir sukelti jausmus lyg žiūrint prastą telenovelę – maždaug „tai kodėl jūs negalit būti kartu, jei mylit, po galais“. Tačiau Gražus pasauli, kurgi tu taikliai parodo kokios mintys slepiasi už nesusišnekėjimo, kokia didelė atstumimo ir savo pačių galimos laimės baimė.
Man taip pat atrodo, kad ši knyga tai keturių labai skirtingai komplikuotų žmonių portretas ir autorė parodo, kaip jų demonai gali žaisti tarpusavyje. Beje, knygoje neapsieta ir be sekso scenų, kurios, kiek žinau, yra labai labai rizikingas sprendimas autoriui, bet šioje knygoje lyg ir pavyko išvengti cringy jausmo ir viskas įsiliejo į bendrą nuogą atmosferą ir maksimalų atvirumą.
Socialinė kritika
Kaip ir Normalūs žmonės, taip ir Gražus pasauli, kurgi tu pažeria nemažai socialinės kritikos, gal net daugiau nei pirmoji knyga. Čia kliūva daug kam: šiuolaikinei grožio sampratai, populiariajai kultūrai, kapitalizmui, tarptautinei politikai. Įdomu, kad Sally Rooney pati būdama populiariosios kultūros atstovė šia knyga tarsi demaskuoja pati save ir bando įkasti sau į uodegą. Viena iš knygoje laiškais susirašinėjančių draugių yra rašytoja ir man regis, čia galėtų būti stiprus autobiografiškumo momentas, kuomet pasakojama apie ją užgriuvusią šlovę ir viso to beprasmiškumą. Tačiau, tai tik mano prielaida.
Sally Rooney vėl kalba apie turtinę nelygybę. Šioje knygoje ji atsiskleidžia ne tik visuomenėje, bet ir tarp keturių knygos veikėjų. Šioje srityje neapsieinama be įtampų. Dar man labai įstrigo vienas dialogas, kuomet žmogus pasisako dirbantis literatūros žurnale, o kitas – prekių sandėlyje. Spėkit, kuris uždirba daugiau. Man regis šiame momente Sally Rooney jaučia savo skaitytojų, daugiausiai, turbūt, milenials’ų kartą, kuri savo kailiu neabejotinai yra patyrusi panašių paradoksų, susiduria su sunkiais pasirinkimas tarp stabilių finansų ir trokštamos karjeros, vis sunkiau įperka būstą ir panašiai.
Kodėl skaityti? Jei patiko Normalūs žmonės, patiks ir ši. Kaip pasakė draugė apžvalgininkė, turbūt čia kartos knyga. Jei jums apie 30, imkit ir skaitykit. Taip pat turiu nuojautą, kad ši knyga labiau patiks tiems, kurie savyje turi šiek tiek tamsos, liūdesio ir komplikuotumo.
Kodėl neskaityti? Kai kurie knygoje pateikti pamąstymai apie visuomenę banaloki ir girdėti.
