Knygos Kūrėjo kelias tema man labai gražiai susišaukė su neseniai, festivalio „Kino pavasaris“ metu, matytu filmu Kodėl mes kūrybingi (angl. Why are we creative). Ten daugybė žinomų žmonių spontaniškai atsakinėja į šį klausimą. Ir atsakymai, žinoma, įvairūs – bet tam tikrus dominuojančius motyvus buvo galima lengvai išskirti – kūrybingumas yra duotybė, dievo dovana, neišvengiamybė. Man įstrigo dainininkės Bjork žodžiai, kad ji neišskiria savęs iš kitų – jos senelis, gaminantis paminklus lygiai toks pat kūrybingas kaip ir ji. Tiesiog veiklos sritys ir saviraiškos formos skiriasi.
Man susidarė įspūdis, kad ir šios knygos autorė laikosi panašios pozicijos. Kūryba jai nėra tik profesionalių menininkų ar norinčių jais tapti kasdienybės dalis – tai savybė, būdinga kiekvienam žmogui, pritaikoma kiekvienoje profesijoje, tiesiog dalis mūsų savo kūrybines galias esame užgniaužę. Kūrėjo kelias yra apie tai, kaip jas, gana nesudėtingai galima išlaisvinti.
Pagrindiniai metodai
Pačiose svarbiausios priemonės kūrybingumu atskleisti, pasak Julia Cameron, yra dvi – ryto puslapiai ir pasimatymas su menininku. Nusprendžiau jas abi išbandyti ir taikysiu patarimus bent tris mėnesius. Po jų šią apžvalgą ketinu atnaujinti ir papildyti komentaru apie tai kaip sekėsi įgyvendinti praktikoje.
Dabar šiek tiek trumpai apie šias dvi priemones. Galbūt nuspręsite išbandyti patys. Ryto puslapiai – 3 puslapiai jūsų minčių kasdien vos pabudus. Visiškai nesirūpinant dėl jų turinio ar kokybės. Šio pratimo esmė – išlieti įkyrias, nuolat galvoje besisukančias mintis popieriuje ir taip kas paleisti ir sukirto vietos kūrybingiems sumanymams, atsakymams į seniai kankinančius klausimus.
Tuo tarpu pasimatymas su menininku, tai pasimatymas su savimi. Autorė siūlo kiekvieną savaitę skirti kelias valandas tik sau. Būtina jas paleisti tik savo pačių kompanijoje. Tai laikas pagaliau išdrįsti įgyvendinti dalykus, kuriuos seniai norėjosi nuveikti. Kažką panašaus pati praktikavau iki šiol, tačiau dažniausiai tai būdavo pora valandų kavinėje su knyga. Dabar gi, knygos įkvėpta, ketinu šiems pabėgimams suteikti reguliarumo ir paįvairinti veiklas – gal pagaliau išdrįsti vienai nueiti į kiną, aplankyti parodą, suvalgyti kokį keistą patiekalą ar nuveikti dar ką nors smagaus, kur vaizduotė nuneš.
12 savaičių
Aš, didelio smalsumo vedina, knygą perskaičiau visą iš karto. Tačiau kitiems taip daryti nerekomenduočiau. Kūrėjo kelias, apart įvado į pagrindines užduotis, suskirstyta į 12 dalių, kurias rekomenduojama skaityti kas savaitę. Ne tik skaityti, bet ir įgyvendinti papildomas praktines užduotis. Kai kuriuos iš jų užduoda toną rytiniams puslapiams, kitos ragina pasikapstyti atsiminimuose, dar kitos skatina kelti labiau save pažinti padedančius klausimus ir ieškoti atsakymų į juos.
Kiekvienas skyrelis nagrinėja kokią nors problemą arba kliūtį, kuri dažniausiai stabdo mūsų įgimtą kūrybingumą. Skaitant viską iškart, labai lengva pastebėti, kad temoms dažnai persipina, tad pasikartojimų neišvengta. Tekstą papildo gausybė mažiau ar daugiau žinomų žmonių pasisakymai apie kūrybingumą. Patims mėgstantiems gražias mintis – jų patiems nereikia papildoma žymėtis.
Sąsajos su psichologija
Turiu pripažinti, kad mane nustebino tai, kad ši knyga ne tik praktinių patarimų vadovas, bet šiek tiek nagrinėjanti ir tam tikrus psichologinius blokus, kurie mums neleidžia gyventi pilnaverčio gyvenimo. Man įpatingai patiko dalis apie užgniaužtą pyktį. Autorė skatina nebijoti pykčio, o jį pažinti ir susidraugauti.
Kita labai patikusi dalis – apie norą būti geram. Geram savo šeimai, aplinkiniams, bet dažnai pamirštant būti geram visų pirma sau. Aš manau šis skyrelis turėtų labai surezonuoti visoms mamoms. Bent man, buvo šiokia tokia atgaiva skaityti apie naudingą savanaudiškumą, kurį dažnai pametam iš noro būti geromis mamomis ir daug ką paaukoti dėl savo vaikų.
Autorė iškelia mintį, kad dėl per didelio pareigingumo dažnai pametame savąjį aš. Norėdami būti gerais piliečiais, vyrais, žmonomis ir tėvais, nebepaliekame nei laiko, nei energijos resursų suvokti, ko reikia, kad būtume geriausios savęs versijos.
Kūrėjo kelias, tarsi stengiasi atkalbėti mus nuo visuomenėje gyvo mito, kad gyvenimas yra apie buvimą pareigingais. Autorė prieštarauja, teigdami, kad mes visi esame kūrybingos būtybės, o mūsų gyvenimai lyg mėnuo kūriniai.
Kodėl skaityti? Jei norisi įkvėpimo, svarstote, kad jūsų gyvenime kažko trūksta iki pilnatvės. Patiks, jei ieškote praktiškai lengvai įgyvendinamų patarimų ir priemonių, o ne tik pamąstymų kūrybingumo tema. Knyga skirta ne tik kūrybinių profesijų atstovams, bet visiems norintiems paįvairinti savo kasdienybę, galbūt atgaivinti primirštas mėgstamas veiklas. Man patiko, kad mokoma konstruktyviai valdyti ir nukreipti pyktį, skatinamas laikas sau ir sveikas savanaudiškumas.
Kodėl neskaityti? Knygoje nemažai pasikartojimų. Skaitant visą iš eilės atrodo gana monotoniška. Turint omenyje, kad tai naujas 2019 m. leidimas, truputį badė akis net keli pavyzdžiai, kuriuose minimi „litai“.
