Naktis virš Tanžero

Šios knygos viršelis yra tema, kurios šįkart niekaip nepavyks apeiti. Jis labai tinka Naktis virš Tanžero siužetui ir yra toks stilingas ir malonus akiai – net neabejoju, kad turės svarią įtaką šios knygos pardavimams.

Paėmus į rankas Naktis virš Tanžero, lūkesčiai automatiškai projektuojasi į retro psichologinį trilerį, alsuojantį įtampa ir Maroko karščiu. Kūrinys lyg ir pateisina juos, bet tikrai ne iki galo. Šįkart tikrai justi, kad knyga yra pirmas rašytojos kūrinys – į akis krinta nemažai trūkumų. 

Atmosferinis trileris

Nors ant viršelio parašyta, kad knygos siužetas vertas Hitchcock’o, man skaitant galvoje nuolat sukosi David Lynch’o Mulholando kelias. Istorijos šiek tiek panašios – abiejuose kalbama apie dviejų moterų draugystę, švelniai balansuojančią ant homoseksualių santykių slenksčio, bent jau vienos iš jų iniciatyva.

Naktis virš Tanžero stiprioji pusė, bent mano akimis, buvo atmosfera. Autorei pavyksta sutrikdyti skaitytoją, panardinti jį į istoriją, kur niekas nėra iki galo aišku, kur pasakojama tiesa, o kur ji pinasi su vaizduotės vaisiais. Iš puslapių justi Tanžero karštis, dar labiau trikdantis ir liuliuojantis ir taip pasimetusius herojus.

Dviejų draugių akimis

Knyga papasakota iš dviejų perspektyvų – Liusės ir Alisos. Tie patys įvykiai nušviečiami kas skyrių pasakojant vis kitai moteriai. Pirmoje knygos pusėje tokia pasakojimo forma intrigavo, bet štai antrojoje jau ėmė smelktis nuobodulys. Mano akimis buvo per daug tų pačių situacijų ir scenų aprašymų, pasakojimo to kas akivaizdu, per mažai netikėtų siužeto vingių. Dėl nusivylimo kalta, galbūt ir aš pati, todėl, kad pati knygai kėliau nepamatuotus lūkesčius, susidedama istoriją su Malholando keliu ir tiėdamasi kažkokio viską aukštyn kojomis apverčiančio įvykio, o knyga ėmė ir nuvingiavo savo ramia vaga.

Tiesa, reikia pripažinti, kad knygoje justi kinematografiškumas ir nesunkiai įsivaizduoju, kaip turėtų atrodyti filmas pagal šį kūrinį (berods jau filmuojamas). Tačiau, galbūt todėl, kad panašaus principo kino esu mačiusi tikra nemažai, kūrinio pagal Naktis virš Tanžero stiprioji pusė bus tikra ne nenuspėjami siužeto vingiai, bet atmosfera ir netikėtumo, bei abejonių persmelkta būsena.

Istorinis fonas

Naktis virš Tanžero siužetas vyksta 1956 m., kuomet Marokas paskelbė nepriklausomybę. Maniau, kad metai kūriniui parinkti ne be reikalo, tad nustebau, kad politinių pokyčių tema knygoje beveik neišvystyta – o juk įvykius tikrai būtų buvę galima panaudoti papildomos įtampos kurstymui. Tas pats su turtinga Maroko istorija. Veikėjai tarsi užsimena apie ją, tačiau daugiau pasakojimų neišgirstame. Manau, kad iš neseniai skaitytos Dalios Smagurauskaitės knygos Madraso deimantas apie šalį sužinojau kur kas daugiau.

Vertimas

Šįkart taip pat noriu atskirai paminėti vertimą, ypač dėl to, kad iki pat šios akimirkos iki galo taip ir nesupratau nuostabus jis, ar tragiškas. Turiu pripažinti, kad knygos dėka sužinojau nemaža naujų žodžių, štai keletas mane labiausiai nustebinusių teksto fragmentų: alma tas geidulys, urbino smegenis, prie mano jukinio, man reikia pašokėti į tualetą, visa kirbinė gulėjo, nuo įstaigų, pradėjo gurti, tikras atgajus. Taip ir nenusprendžiau, ar čia turtingos lietuvių kalbos pavyzdžiai ar keistenybių muziejus.

Kodėl skaityti? Dėl paslaptingos atmosferos, nuolat kūrinį lydinčios įtarumo ir nepasitikėjimo auros. Rinkitės, jei jums patinka gana ramūs, subtilūs trileriai, kuriuose nėra didžiulių, viską keičiančių siužeto posūkių.

Kodėl neskaityti? Nes knygos paslaptys gana lengvai įmenamos. Kūrinys man pasirodė ištęstas, maždaug nuo vidurio labiau nuobodus nei įtemptas. Priešingai nei būna dažniausiai, stipresnė man pasirodė pradžia. Erzino keletas pasikartojimų ir spragų.

Share: