Šią knygą dėl itin mažos apimties man net sunku pavadinti romanu – 120 puslapių ir stambus šriftas. Motinų sekmadienis buvo toks blyksnis – graži akimirka, trumpam suspindėjusi ir dingusi, ištirpusi kokių dviejų valandų skaityme. Kažkaip viskas šiame kūrinyje simboliška – net jo forma atspindi žinutę, kurią siunčia turinys. Tai knyga apie laikinumą, vieną dieną ir vieną akimirką, lyg amžiną įspaudą, galintį keisti visą gyvenimą. 

Autorius siūlo šiai knygai paskirti vieną dieną. Aš užtrukau vos valandą. Jums perskaityti šią apžvalgą prireiks maždaug vienos minutės, o jei reikėtų Ar žinai, kodėl sunku būti laimingu esmę sutraukti į vieną sakinį tai būtų šis – kelias į bet kokius pokyčius visų pirma veda per susitaikymą su esama situacija ir savimi. 

Ant šios knygos nugarėlės rašoma, kad autorė yra aistringa skaitytoja ir tai jaučiasi. Nepaprastas Paryžiaus skersgatvio knygynas veikėjai tikri fanatikai: glosto nudevėtų tomų viršelius, skaito begalę metų skaičiuojančius egzempliorius, su meile rūšiuoja ir saugo knygas. Visgi manau, kad šis kūrinys parašytas labiau iš didžiulės meilės ir atsidavimo knygoms, nei realizuojant rašytojos talentą. Kūrinio idėja tiesiog puiki, o jo įgyvendinimui šio bei to pritrūko. 

Man labai retai kada kyla noras skaityti knygą antrą kartą. O jei ir kyla, jis labai greitai būna užgožiamas minties, kad dar tiek daug puikių kūrinių laukia savo eilės. Bet šiuo atveju yra kitaip. Šią knygą skaitysiu antrą kartą pati ir rekomenduosiu visiems pažįstamiems. Prieraišumo laisvė yra ne tik plonytė, bet ir dar ir stambių šriftu parašyta – daug laiko tikrai neatims, o efektas stulbinantis. Pasakysiu drąsiai – net jei skaitote retai ir per metus įveikiate vos vieną knygą – tebūnie tai būna ši.