Raudona užrašų knygelė
Per savo dešimtąjį gimtadienį, 1928 metais pagrindinė veikėja Dorė dovanų iš tėčio gauna raudoną užrašų knygelę. Knygoje ji tampa trumpas istorijas jungiančiu objektu ir priemone Dorės gyvenimo istorijai atskleisti. Užrašų knygutėje yra visų kada nors jos sutiktų ir pėdsaką palikusių žmonių vardai, dabar jau išbraukti ir pažymėti prierašu “miręs”. Knygoje Dore sutinkame jau šiais laikais – trapią ir artėjančią link garbaus šimto metų amžiaus. Jos ganėtinai niūrią ir skurdžią kasdienybę praskaidrina… kompiuteris! Taip, Dorė, beveik šimtametė, juo sėkmingai naudojasi, rašo atsiminimus bei per atstumą bendrauja su vienintele giminaite – sesers anūke. Likusią kasdienybės dalį užpildo praeities šešėliai. O jos (praeities) būta tikrai įspūdingos.
Man patiko netradicinio pasakojimo stiliaus pasirinkimas – gyvenimo istoriją atskleisti per sutiktus žmones. Kiekvienas knygos skyrius skirtas vis kitam Dorei svarbiam asmeniui. Taip istorija, nors ir trumpai vis peršokanti į šiuos laikus, chronologiškai dėliojasi laike, nuo vaikystės ir paauglystės Stokholme, netikėtų jaunystės nuotykių Paryžiuje, bei tolimesnių gyvenimo uraganų nubloškusių pagrindinę veikėją į Niujorką ir net atokų Anglijos kaimelį.
Meilė ir karas
Jei reikėtų trumpai pasakyti apie ką ši knyga, rinkčiausi žodžius meilė ir karas. Tiesa karo tema, čia apeinama labai subtiliai. Autorė ją pateikia ją tik kaip foną ir nepatogias aplinkybes pagrindinių herojų istorijomis skleistis. Šiuo atžvilgiu knygą Raudona užrašų knygelė norisi palyginti su Neregimoji šviesa (gaila, ją skaičiau dar tuomet kai nebuvo tinklaraščio, todėl nors ir negaliu pasidalinti apžvalga, tikrai rekomenduoju). Tai tokia pati jautri istorija apie paprastus žmones, kurių gyvenimus nepataisomai sujaukia ir amžiams likimą pakeičia kažkur fone siautėjantis karas.
Na ir kaip gi be meilės. Meilės istorija šioje knygoje labai graži ir graudi, sukurianti pagrindinės herojės didžiausią gyvenimo dramą, tampanti didžiausiu džiaugsmo, o kartu ir liūdesio šaltiniu. Įspėju, kad visoms jautrioms asmenybėms skaitant prireiks servetėlių ašaroms šluostytis. Ir nemažai.
Raudona užrašų knygelė kartu yra ir šeimos drama. Dorės istorija neatsiejama nuo skaudžių jos mamos, tėčio, sesers, o vėliau ir jos palikuonių likimo. Taigi meilės tema čia skleidžiasi ne tik per vyro ir moters santykį, bet ir per tėvų atsidavimą vaikams, seserų ryšį ir laikui nepavaldžią draugystę bei platoniškus santykius.
Plati geografija
Kitas svarbus aspektas – knygos siužetas plačiai skleidžiasi ne tik laike, bet ir erdvėje. Tarpukario laikų žmogui kelionės buvo sunkiai prieinamas ir gan retas įvykis, tuo tarpu Dorė nuolat blaškosi ne tik tarp šalių, bet ir tarp žemynų. O tai įdomu, nes leidžia patirti kaip prieš pusę amžiaus galėjo gyventi tarnaitė Stokholme, modeliu tapusi jauna mergina Paryžiuje ar nepritampanti vieniša siela Niujorke. Taigi ši knyga neapsiriboja tik vidiniais išgyvenimais. Jos geografija plati, o skirtingos pasaulio vietos tampa Dorės jausmų žemėlapiu.
Jei kartais nutiktų taip, kad šios knygos neskaitysite, turite išgirsti bent žodžius, kurie Dorės šeimoje keliauja iš kartos į kartą. Man jie pasirodė be galo gražūs ir talpina tiek daug, ko kiekviena mama nori perduoti savo dukrai.
Kodėl skaityti? Nes skaitydami šią knygą jūs giliai pajusite gyvenimo grožį ir laikinumą. Tai knyga, kuri privers jus nauju žvilgsniu pažiūrėti į kiekvieną sutiktą vyresnį žmogų ir svarstyti kokia yra jo gyvenimo istorija. O taip pat pagalvoti, kaip kuriate savąjį. Patiks visiems dramų, šeimos istorijų, kūrinių, kurių siužetas dėliojamas iš atsiminimų gerbėjams. Skaitykite jei mėgstate graudžias, tačiau nebanalias meilės istorijas.
Kodėl neskaityti? Jei tikitės daugiau istorinių detalių ar nenuspėjamo siužeto. Nesirinkite jei nemėgstate išbandymų savo jautrumui ir ašarojimų skaitant.
