Kalbant atvirai, skaityti apie kitų žmonių kelionių įspūdžius man niekuomet nebuvo per daug įdomu. Kelionių literatūra man turbūt yra vienas mažiausiai patrauklių žanrų, na, nebent skirtingų vietovių aprašymai būna įpinami į grožinį kūrinį. Turbūt dėl šios priežasties ir Jurgos Ivanauskaitės Kelionių alchemija į rankas paimti ilgai delsiau. Pati autorė knygoje panašiai prisipažįsta ir paaiškina kodėl taip yra.
Knyga lyg pokalbis
Nepaisant netradicinio žanro, mano skaitymo pasirinkimų kontekste, ši knyga tapo malonia išimtimi. Aš tiesiog mėgavausi Jurgos Ivanauskaitės kelionių įkvėptais įspūdžiais, nes jie kitokie. Tekstas čia sutelktas ne į fizines vietas ir jų aprašymus (nors šiek tiek yra ir jų), o į dvasines patirtis ir kultūrinį reiškinių vertinimą.
Skaityti Kelionių alchemija buvo tarsi dalyvauti su ja draugiškame, bet giliame pokalbyje. Atrodo šiek tiek pažinau autorę ir jos budizmo išminties persmelktą mąstymo būdą. Dabar su dar didesniu entuziazmu norisi nerti į jos grožinius kūrinius.
Kelionių alchemija
Prieš kalbant apie knygos struktūrą ir ją sudarančias tris dalis, labai norisi atskirai paminėti įžangą. Joje Jurga apie keliones kalba taip, kad aš vos tvardžiausi necituoti kas antro sakinio socialiniuose tinkluose. Kelionės čia, tai ne tik fizinis kūno perkėlimas iš vienos vietovės į kitą, poilsis ar atradimo džiaugsmas, o tikra transformuojanti patirtis, leidžianti geriau pažinti ne tik svetimą šalį, bet ir patį save.
Na o apie keliones knygoje kalbama dvejopai Viena dalis skirta įspūdžiams aplankius tris šalis – Egiptą, Veneciją ir Peru. Kitoje, į dar platesnį kelionių spektrą žiūrima skirtingais pjūviais – ji sudaryta iš trumpų tekstukų apie maistą, viešbučius, transportą ir net Tibeto mediciną ar meilę. Tokios pastabos ant bilietų skiaučių, kaip pati Jurga vadina.
Iš viso to, ką perskaičiau pirmojoje knygos pusėje labiausiai susižavėjau Venecijos aprašymais ir dabar jau labai nekantrauju ją aplankyti. Ir net ne dėl įžymiojo karnavalo, kurį labiausiai akcentuoja Jurga Ivanauskaitė, o dėl įspūdingai aprašyto miesto grožio. Kaip gali atsispirti, kai autorė parenka tokius žodžius:
Kelionė į save
Taip vadinasi trečioji Kelionių alchemija dalis, kuri iš tiesų man patiko labiausiai. Joje Jurgos Ivanauskaitės pamąstymai apie mirtį ir gyvenimą, religijų giminystės temomis. Daug cituojamas Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama, kalbama apie jo vizito Lietuvoje 2001 m. atgarsius.
Kuomet apžvalgos pradžioje kalbėjau, kad knyga buvo lyg asmeninė pažintis su autore, labiausiai tai taikiau šiai trečiajai knygos daliai. Čia Jurga Ivanauskaitė išties daug atvirauja, kalba apie pirmasias meiles, mažytes paslaptis, gėdingiausius atsiminimus. Tačiau viskas dėstoma ne šiaip sau, kiekviena istorija neša susimąstyti skatinančią žinutę. Man patiko kaip autorė subtiliai, be atviros didaktikos atskleidžia savo gyvenimo tiesas.
Ir nors aš iš esmės lyg nemėgstu tokių eklektiškų knygų, surinktų iš įvairiomis progomis rašytų ir įvairiuose leidiniuose publikuotų tekstų, šita man patiko. Turbūt todėl, kad kai jie juos buvo galima aptikti spaudoje, buvau per jauna jais domėtis ir dabar turėjau galimybę juos atrasti. Jurga rašo puikiai ir negalėjau susitvardyti nepagalvojusi, kad jei ji būtų su mumis šiandien, jos Facebook ar Instagram būtų tarp labiausiai skaitomų. Tikiu, kad tokių trumpų autorės tekstukų, kuriuos galima rasti šioje knygoje norėtume dar ir dar.
Kodėl skaityti? Nes ši knyga įkvepia keliauti ir tai daryti kitaip – lėtai. Šiuos kelionių užrašus skaityti įdomu, nes jie nė iš tolo neprimena nuobodaus turistinio gido. Dėmesys čia tenka asmeniniams įspūdžiams, pojūčiams, kultūriniams reiškiniams ir sielos atapindžiams. Taip pat ši knyga leidžia pažinti rašytojos Jurgos Ivanauskaitės vidinį pasaulį, kuris man pasirodė labai artimas.
Kodėl neskaityti? Nesitikėkit didelio vientisumo, knyga sudaryta iš skirtingų straipsnelių. Vietomis neišvengta pasikartojimų. Taip pat dėl šiek tiek laikui pavaldaus publicistinio žanro – kai kuri pateikiama informacija apie kultūrinį ir politinį aplankytų šalių kontekstą yra šiek tiek pasenusi – knyga pirmą kartą išleista 2003 m.
