Tai knyga kuri pasirodys artima visiems overthinker’iams arba kitaip – mėgstantiems permąstyti dalykus – dar ir dar kartą. Griovio herojus, Amsterdamo miesto meras gyvena savo gan ramų ir sėkmingą gyvenimą, kol jo protas neužsikabina už regis eilinio jo žmonos ir mero pavaduotojo pokalbio fragmento. Begalę kartų persukdamas šį trumpą pašnekesį savo mintyse tarsi įrašą, jis panyra į abejonių ir įtarumo liūną, arba galbūt labiau tiktų sakyti griovį, iš kurio kelio atgal į pradinį tašką nebėra.
Skaitant Griovys visą kūrinį įtemptai svarstai ar pagrindinis veikėjas paranoikas ar tiesiog labai įžvalgus žmogus. Ir Herman Koch gerai išlaiko įtampą šiuo klausimu iki pat pat paskutinio puslapio.
Paralelės su Baime
Skaitant šią knygą, bent pradžioje, nuolat jaučiau paralelę su Dirk Kurbjuweit kūriniu Baimė. Net sunku patikėti, kad knygas parašė skirtingi autoriai (ne veltui vienas su kitu yra lyginami). Radau labai daug panašumų, bet turbūt labiausiai į akis krito kone identiška pasakojimo maniera – pirmu asmeniu savo istoriją pasakojantis vyras, istorijos įvykius deliojantis iš atminties detalių, šiek tiek šokinėdamas laike, pasirenkantis, ką iš istorijos sąmoningai nutylėti ką išryškinti. Net kalbos maniera man kažkuo pasirodė panaši.
Na, bet Griovys man paliko stipresnį įspūdį, nei anksčiau minėta Baimė. Galbūt dėl labiau priimtinesnės pagrindinio veikėjo asmenybės, o galbūt dėl šiek tiek gyvesnio siužeto ir emociškai stipresnės ir įtampą keliančios atmosferos.
Įtarumas ir abejonės
Kaip jau minėjau įžangoje, pagrindinis veikėjas yra Amsterdamo meras, sėkmingą karjerą padaręs maždaug 60 metų sulaukęs žmogus, Robertas Valteris. Rodos tai asmenybė, kuriai sekasi daugmaž visur, užaugintas mylinčių tėvų ir pats sukūręs darnią šeimą. Tad man skaitant kilo klausimas, iš kur psichologiniu požiūriu galėjo kilti tas nesaugumo jausmas ir Įtarumas savo sutuoktinės, su kuria laimingai gyveno jau daugiau nei 30 metų atžvilgiu.
Griovys didžiąją dalimi yra knyga apie vyro pavydą, įtarimą ir pamąstymus kas būtų jeigu būtų. Ar žmona jam ištikima, ar atleistų jai jei tokia nebūtų, kaip gyventų toliau. Valteris taip panyra į abejones, kad net jų pažinties istorija ir kartu praleistos akimirkos pamažu nusidažo kitomis spalvomis.
Šalutinės siužeto linijos
Manau vienas iš dalykų, darančią šią knygą išskirtine yra šalia plėtojamos siužeto linijos. Lyg pagrindiniam veikėjui neužtektų galvos skausmo dėl žmonos, gyvenimišką sumaištį čia paaštrina tėvai. Sulaukę solidaus amžiaus ir artėdami link 100-mečio jie nusprendžia iš gyvenimo pasitraukti patys, kol jų gyvenimas ir sveikata nepradėjo ristis į nuokalnę. Apie tai, žinoma, iš anksto praneša sūnui. Ši istorija ir jos baigtis neabejotinai prideda nemažai taškų šiai knygai.
Taip pat Griovys veikėjų dialoguoe ne vien tušti žodžiai ir pašnekesiai. Knygoje gausu pamąstymų apie santuoką, visuomenę, olandų identitetą, kultūrinius stereotipus, galiausiai net klimato kaitą – netikėtu kampu.
Knyga užduodanti daugiau klausimų nei atsakymų
Baigus šią knygą dar ilgai tenka diskutuoti su savimi. Herman Koch priverčia susimąstyti apie tai, kiek daug priklauso nuo perspektyvos ir prizmes pro kurią žvelgsi ir vertinsi žmogaus elgesį. Rašytojas užduoda daug egzistencinių klausimų, taip pat ieško ribos tarp įtarimo ir pasitikėjimo ilgalaikiame ryšyje. Aš manau visa tai yra tikrai geros knygos bruožai.
Kodėl skaityti? Jei mėgstate knygos būti šiek apgaudinėjami. Tai vienas tų kūrinių, kuriuos skaitant nuomonę apie visa ko esmę keiti maždaug 10 kartų ir nuolat svarstai kaip ten viskas buvo iš tiesų. Skaitykite jei mėgstate nuolat analizuoti savo ir kitų elgesį – galėsite lengvai susitapatinti su herojumi. Patiks, jei mėgstate dviprasmiškus, įtampą keliančius kūrinius. Taip pat, jei patiko neseniai tos pačios leidyklos išleista Dirk Kurbjuweit “Baimė”.
Kodėl neskaityti? Nes perskaičius šią knygą galimi dvejopi jausmai: galite likti nesupratę nieko arba daugiau nei tikėjotės. Nesirinkite, jei nemėgstate kūrinių, paliekančių daug vietos interpretacijoms.
