Nerimo žmonės yra knyga apie grupelę keistoje situacijoje atsidūrusių žmonių. Sutapimas – juos visus kamuoja nerimas ir netikrumas dėl jų pačių gyvenimo pasirinkimų. Palengva juos pažįstame ir imame suprasti, iš kur kyla jų problemos ir kaip jas galima išspręsti. Nerimas ir netikrumas šiaip yra mano geri draugai, tačiau šioje knygoje psichologijos dalis pasirodė supaprastinta.
Šis kūrinys yra tiems, kurie dar nepavargo nuo gražių istorijų, stebuklingų sutapimų ir sąsajų. Suprantu, kodėl daugelis įsimyli šią knygą, tačiau manęs ji nenupirko. Per daug jau viskas dirbtinai sukonstruota pasirodė. Autoriaus humoro jausmas tikrai specifinis, bet jis tarsi užsižaidžia su juo ir bando būti šmaikštus kas antrame sakinyje. Nors neneigiu, kad F. Backman turi geram rašytojui būdingos įžvalgos, tad neatmetu galimybės, kad dar kokią nors jo knygą Išbandysiu ateityje.
Absurdo humoras
Nerimo žmonės turėtų patikti absurdiškų situacijų ir ironiškų pokalbių mėgėjams. Šmaikščiu dialogų knygoje gausu, gal net per gausu. Man, asmeniškai, labiausiai nepatiko policijos apklausų scenos. Šioje vietoje turbūt verta įterpti, kad istorijos centre yra nepavykęs banko apiplėšimas ir nedidelė įkaitų drama. Tiesa, viskas vyksta labiau juokingai, nei rimtai. Taigi, po įvykio policija apklausia liūdininkus ir čia yra vieta, kur autorius persūdo ir per daug žongliruoja savo humoro jausmu, visi veikėjai kalba lyg vienas ir tas pats. Vėliau, knygoje tarsi paaiškėja viso to tikslas, tačiau skaitymo patirtis vis viena lieka nei šiokia nei tokia. Išėmus tas dalis (apie pusę knygos), būtų kur kas geriau.
Knyga apie gerumą
Man atrodo, kad F. Backman patinka žmonėms, nes visi mes giliai širdyje esame pasiilgę gerumo, empatijos, gražių pabaigų. Nerimo žmonės yra apie sudėtingas gyvenimo situacijas ir apgaulingą išorę. Tai knyga apie santykius, ilgesį, lemtingus gyvenimo sprendimus ir keistus sutapimus, kurie gali juos paskatinti. Nerimo žmonės užkabina psichinės sveikatos ir savižudybių temą, ne veltui jos gale pateikiama tokiu atveju būtina informacija, kur kreiptis prireikus pagalbos. Perskaičius knygą lieka graži mintis – gerumas ir maži dalykai dėl kitų žmonių gali pakeisti labai daug.
„Šiandien pasodinkime obelį, net žinodami, kad rytoj žemė pražus.“
Kodėl skaityti? Tai lengva, šmaikšti, atostogoms tinkama knyga. Autoriaus humoro jausmas yra išskirtinis ir tikrai atranda nemažai gerbėjų.
Kodėl neskaityti? Dėl to paties humoro jausmo ir nesibaigiančių, ištęstų, neva labai juokingų veikėjų dialogų. Taip pat sukritikuočiau ir siužeto vingių banalumą.
