Net nežinau, kuri šios knygos pavadinimo dalis mane labiau patraukė – laiškai sūnui ar vegetarui. Vien ta mintis, kad kažkas parašė knygą laiškų savo neseniai gimusiam sūnui formatu, mane suintrigavo. Neslėpsiu, pati norėčiau padaryti kažką panašaus. Aišku, ne viešam publikavimui, o tik sūnui. Antrasis dėmuo – vegetarui. Čia man irgi smalsu. Pati nevalgau mėsos, bet mano vaikas nėra vegetaras. Taigi man buvo įdomu išgirsti priešingą nei mano nuomonę ir išklausyti argumentų. Tai kokie gi tie Laiškai sūnui vegetarui?
Na, kitokie nei tikėjausi. Autorius yra semiotikas ir tai labai smarkiai atsispindi knygoje. Čia nemažai išvedžiojimų, kaip mes žiūrime į gyvūnus, kaip interpretuojame sąvokas mes ir jie, kaip mūsų vartojama kalba formuoja reikšmes. Taip pat knygoje pilna kontrastų, nuo labai moksliškos informacijos (vėlgi iš semiotikos srities) iki tokių labai kasdieniškų pasakojimų apie sūnų, kurių žmonėms neturintiems vaikų turbūt išvis nebūtų labai įdomu klausytis.
Laiškai
Knygos formatas – trumpučiai laiškai, kuriuos autorius rašė savo vaikui maždaug trejus metus. Pradžioje pateikiami pamąstymai kas yra herojiškumas, atsakomybė ar pasiaukojimas. Taip pat, kas yra tikrasis nuoseklumas. Apie tai kalbama tarsi sau pačiam išsigryninti kur yra tas vidurys tarp pasiaukojimo dėl kitų, silpnesnių grupių, tačiau per daug neskriaudžiant savęs ir nenukrypstant iki kankinio būklės.
Man patiko mintys apie nuoseklumą ir tai, kad dažnai žmonės pasiduoda požiūriui viskas arba nieko. Ir ne tik pasiduoda, bet ir bando primesti tai kitiems. Maždaug kam būti vegetaru, jei žudai uodus ir panašūs išvedžiojimai.
Kita dalis laiškų sukasi aplink vertybes, kurias autorius norėtų perduoti sūnui. Ir tuomet aplink tokias temas kaip žaidimas, saikas, protas, empatija, laisvė ir panašiai vis grįžtama prie vegetarizmo, gyvūnų teisių ir kitų temų.
Likę laiškai jau atrodė pritempti – apie technologijas ir politiką (Izraelio – Palestinos konfliktą).
Vegetarizmas ir gyvūnų teisės
Nors knyga daugiausiai kalba apie vegetarizmą, bet iš tiesų autoriaus mintis lengvai būtų galima priskirti ir bet kuriam kitam dabar populiariam judėjimui – zero waste ar plastic free. Man patiko gana sveikas autoriaus požiūris, kad nereikia pamesti galvos ir persistengti, greitai mestis prie kraštutinumų, pulti smerkti ir iš karto daug reikalauti iš aplinkinių. Nors kai kas iš autoriaus teiginių jau atrodė perspausta – pavyzdžiui tai, kad jis neskaitys jam pasakų, nes jose pilna neigiamų gyvūnų impersonacijų.
O kalbant apie gyvūnų teisių temą, man Laiškai sūnui vegetarui pritrūko svorio. Čia mažai kažkokių faktų, ar mokslinių duomenų, daugiau tokių teorinių ir moralinių pasvarstymų. Nors autorius ir kalba panašiomis temomis kaip, pavyzdžiui, knygoje Anapus žodžių – apie tai, kad mes per daug nuvertinam kitus gyvūnus, pamiršdami, kad patys tokie esame. Ir kai kuriuos mums visiems būdingus bruožus – sugebėjimą mąstyti, priimti racionalius sprendimus, būti empatiškiems ir skirtingiems individams, palyginus su pastarąją knyga, tai daro gana paviršutiniškai.
Tėvystė
Negaliu paneigti, kad knyga labai graži ir jautri iš tėvystės pusės. Iš knygos puslapių tikrai sklinda didelė meilė, pasiaukojimas ir siekis savo vaikui suteikti visa kas geriausia. Gražu buvo nors kartą ir is vyriškos pusės sulaukti teksto apie tai, kaip gyvenimą pakeičia vaiko gimimas.
Įdomūs man pasirodė pamąstymai apie atsakomybės prisiėmimo ir leidimo augti santykį tėvystėje. Maždaug mes nenorime per daug savęs primesti vaikui. Kita vertus, tėvai juk perduoda vaikams savo vertybes, tad ar neturėtume to kas svarbu mums iškart pritaikyti ir savo vaikui?
Kodėl skaityti? Dėl jautraus, atsakingi požiūrio į tėvystę. Dėl didžiulės ir labai sveikintinos autoriaus pagarbos mus supančiai aplinkai ir visoms gyvybės formoms. Tai knyga, kuri gali įkvėpti, pamąstyti truputį plačiau ir išlipti iš „visagalio žmogaus“ bokšto.
Kodėl neskaityti? Vienas žmogus savo sūnui aiškina savo asmeninį moralės kodeksą ir pasirinkimus. Bet tai nebūtinai labai įdomu plačiai auditorijai. Autorius yra aktyvus gyvūnų teisių gynėjas ir nors būtų galima tikėtis šioje knygoje beveik nėra faktinės ir teorinės medžiagos.
Dear Ieva,
I found out by chance about this page and I just wanted to thank you for reviewing my book. I have appreciated both the praises and the criticisms, and most of all the fact that you have been a very attentive reader of the book, which is what one always hopes when they write one 🙂
I wish you all the best, personally and professionally.
Dario
PS: Perhaps you know that I usually write academic books: there is where I normally write „scientific“ information. In the case of the „Letters…“, I wanted to write mostly reflections from a moral/ethic point of view, as you yourself noticed. Geros dienos! 🙂