Dezinformacija

Studijuodama įsiminiau žodžius – istorija nėra mokslas apie praeitį, kaip daugeliui atrodo. Istorija yra mokslas apie tai, kas aktualu šiandien. Taip ir su šia knyga. Nors Dezinformacija ir pasakoja apie šaltojo karo laikotarpį, tokie klausimai kaip kas yra dezinformacija, kuo ji skiriasi nuo melagingos informacijos ar netikrų žinių yra aktualūs ir dabar. Juk mes čia, Lietuvoje, puikiai žinome, kad didžiosios kaimynės pokyčiai modernios valstybės link yra minimalūs ir neva demokratija vis dar veikia labai panašiais metodais.

Dezinformacija yra parašyta bendromis JAV istoriko ir buvusio Rumunijos saugumo karininko jėgomis. Knyga man lyg ir patiko, bet paskutiniai skyriai pasirodė labai politiški ir smarkiai respublikoniški. Gana kraštutinės autoriaus pažiūros man buvo šaukštas deguto ir privertė dar kritiškiau įvertinti tai ką perskaičiau. 

Ištrūkti iš režimo

Ion Mihai Pacepa yra vienas iš nedaugelio buvusių aukštų KGB pareigūnų, kuriems pavyko ištrūkti, pasirašyti prieglobsčio JAV ir nebaigti savo dienų kaip dar vienai politinės žmogžudystės aukai. Savo sovietų saugumo agento veiklą jis baigė 50 metų, o iki tol nuo pat jaunystės praleido laiką Rumunijos žvalgybos sistemoje. Didžiąją dalį šio laiko jis praleido kaip diktatoriaus Čaušesku pavaldinys, taip pat glaudžiai bendradarbiavo ir su SSRS, bei KGB galvomis.

Na ir iš tokio žmogaus norisi tikėtis daug negirdėtos informacijos, visiškai vidinių dalykų ir slaptų peripetijų. Be tokio pobūdžio informacijos čia pateikta labai saikingai. Visa Dezinformacija primena labiau istoriko darbą, kur kiekvienas sakinys pagrįstas nuorodomis į šaltinius, o ne kažkokiais autentiškais atsiminimais.

Dezinformacijos anatomija

Dalis knygos skirta paaiškinti šiam reiškiniui. Ir nors Lietuvos skaitytojams turbūt per daug aiškinti nereikia, svarbu atsiminti, kad knyga visų pirma skirta JAV auditorijai. O jiems ta melų raizgalynė turbūt atrodo iš fantastikos srities.

Rusija buvo pirmoji didelė valstybė, kurioje apgaulė tapo nuolatine nacionaline politika, galiausiai visais atžvilgiais iškreipusia carinės ir komunistinės Rusijos visuomenės supratimą.

Ir nors dalis informacijos buvo žinoma, visvien buvo įdomu, kaip šį įrankį šiek tiek skirtingai naudojo kiekvienas komunistų partijos sekretorius. Dar buvo įdomu iš tos pusės, kaip visą tą iš SSRS sklindančią informaciją matė ir suvokė JAV gyventojai.

Didžiausiose melo kampanijos

Likusi knygos dalis paskirta atvejų analizei arba didžiausioms SSRS sumanytoms dezinformacijos kampanijoms. Turbūt daugiausia dėmesio skirta Pijaus XII šmeižto akcijai. Popiežių SSRS pasirinko kaip auką, kovoje su katalikų bažnyčia, kaip atsvara komunizmui. Pijus XII sistemingomis KGB pastangomis buvo pakrikštytas Hitlerio popiežiumi, nors vykstant holokauatui aktyviai gynė žydus. Šis atvejis turbūt geriausiai ir detaliausiai atspindi kaip veikė ir veikia dezinformacija. Kaip fabrikuojami istoriniai šaltiniai, kaip melas pastatomas ir ant menkiausio tiesos grūdo.

Sovietų dezinformacijos specialistai teigia, kad falsifikavimo operacija pavyksta, kai pramanuose esama tiesos grūdo.

Įdomu buvo skaityti apie tai, kaip dezinformacija veikė per meną. Būtent Pijaus XII atveju melo grūdas buvo pasėtas spektaklio Vietininkas dėka. Ir nors tuo metu jis buvo viešai pasmerktas kaip absurdiškas ir neatitinkantis istorinių duomenų. Ne be KGB pagalbos pasklido po Europą ir pasėjo abejonę, kurią beliko tik nuosekliai kurstyti.

Viešųjų ryšių žaidimai

Kitos temos – SSRS ir jos respublikų bei satelitų lyderių įvaizdžio kūrimas. Šie neretai buvo pristatomi kaip vakarietiškos figūros it knygoje atskleidžiama, kad visa tai tebuvo viešųjų ryšių akcijos.

Su dideliu susidomėjimu skaičiau apie SSRS vaidmenį kurstant artimųjų Rytų konfliktus, dirbtinės arabų ir žydų priešpriešos kurstymą ir teroristinių organizacijų remimą. Tikrai ne viską žinojau apie dabartinių konfliktų ištakas ir kur buvo žymus sovietų lyderių indelis.

Dar viena tema – SSRS kišimasis į JAV vidaus reikalus. Nemažai dėmesio čia skiriama prezidento Kenedžio nužudymui ir pasipriešinimo akcijoms prieš JAV karo veiksmus Vietname.

Šių dienų kampanijos

Paskutinis knygos penktadalis buvo skirtas jau XXI a. dezinformacijos kampanijoms. Ir čia buvo įdomių vietų, buvo ir nusivylimų. Sakyčiau neblogai analizė apie tai kaip į valdžią atėjo Vladimiras Putinas ir kaip buvo konstruojamas jo įvaizdis.

Rusijos despotizmas ne tik per nieką laiko idėjas ir jausmus, bet ir perdirba faktus, jis kariauja su tuo kas akivaizdu ir triumfuodamas švenčia pergalę.

Tuo tarpu dalis apie JAV vidinius reikalus ir prezidento Obamos kadenciją labai atipriai nuvylė. Labai stipri ir atvira kritika demokratams ir stiprus respublikoniškas atspalvis mane privertė dar kritiškiau vertinti visą perskaitytą informaciją ir truputį sudvejoti autoriaus objektyvumu. Barako Obamos skleistų idėjų prilyginimas sovietinei ideologijai jau buvo už mano suvokiamo adekvatumo ribų.

Kodėl skaityti? Turėtų būti naudinga istorijos ir tarptautinių santykių studentams. Daug įdomios, negirdėtos informacijos apie SSRS ir KGB lyderius ir jų kurtas dezinformacijos kampanijas. Pavyzdžiui Popiežiaus Pijaus XII šmeižto akcija ir sovietų vaidmuo kurstant artimųjų Rytų konfliktus, žydų ir musulmonų priešpriešą.

Kodėl neskaityti? Rašymo stilius moksliškas, kartais sunkokas. Skaityti reikia įjungus analitinį filtrą. Autoriui nepavyko išlaikyti neutralaus politinio požiūrio ir kai kur, ypač kur tai susiję su JAV vidiniais reikalais, knygoje laikomasi kraštutinių respublikoniškų pažiūrų. Tuo tarpu visų buvusių demokratų prezidentų veiksmai lyg tyčia kritikuojami. Kai kur informacijos pateikimas balansuoja ties paprasčiausių sąmokslo teorijų riba.

Share: