Džeinė Eir

Geras tas jausmas, kai tinkama knyga pakliūna į rankas tinkamu metu. Galbūt buvau pavargusi nuo modernių formų ir netradicinio turinio literatūroje. Džeinė Eir tapo tikru malonumu, atgarsiu kažko seniai nematyto ir išsiilgto – paprastumo, nuoširdumo, naivumo, klasikinio pasakojimo būdo ir teksto grožio bei gylio.

Ši knyga yra tiesiog pavyzdinis rinkinys viso to kas būdinga tikrai klasikinei literatūrai – aiški struktūra, nuoseklus pasakojimas, nepriekaištingas rašymo stilius, intelektualiai ir vertybiškai stiprus turinys. Nėra ko stebėtis – tai knyga patikrinta laiko ir daugelio kartų skaitytojų. Kiekvienam mylinčiam literatūrą, tiesiog būtina užsidėti varnelę ties šiuo kūriniu (nežinau kur aš buvau anksčiau?). 

Džeinė Eir

Man labai patiko Džeinės personažas. Imu pastebėti, kad dažnai mane literatūroje itin sužavi netradiciniai moterų portretai. Negaliu atsispirti istorijoms, kuriose moterys, nors ir slegiamos sunkių gyvenimo aplinkybių, sugeba nepalūžti ir pasiimti iš situacijos tai, ką gali geriausio. Itin žaviuosi tvirtomis tokių herojų vertbinėmis pozicijomis ir kova su stereotipais (pavyzdžiui Kirkė, Petro imperatorė).

Džeinės Eir personažas regis susideda iš daugybės priešybių, kurios žaviai susipina vienoje išskirtinėje asmenybėje. Ji kartu stipri ir gležna, jausminga ir racionali, lanksti ir tvirta. Romanas parašytas XIX a. viduryje ir tiesiog laikams turėjo būti gana drąsus savo stipria pozicija moterų išsilavinimo atžvilgiu.

Žanrų sintezė

Džeinė Eir turi viską, kas užtikrina skaitytojo dėmesio išlaikymą – sunkaus gyvenimo dramą, meilės istoriją, detektyvinį ar net siaubo elementą. Visa tai, drauge su sakyčiau arti tobulumo sukonstruotais ir psichologiškai stipriais personažais, turtingais dialogais.

Stipriausia linija aišku susijusi su Džeinės Eir ir misterio Ročesterio meilės istorija. Sakyčiau šiuolaikinių meilės romanų rašytojai galėtų eiti ir mokytis iš XIX a. klasikos – kaip kurstyti įtampą ir intrigą, aprašyti painų įsimylėjimo procesą ir subtilų flirtą, netgi seksualinę įtampą be jokių mūsų laikais prieinamų raiškos priemonių.

Idėjų romanas

Romane labai daug gražių idėjų ir žinučių. Visų pirma žmonių lygybė ir pagarba kiekvienam, nepaisant turto ir luomo. Sakyčiau knyga yra įkvepianti istorija apie tai, kaip įmanoma išgyventi sunkumus ir išlaikyti bei išugdyti dvasios stiprybę. Turbūt svarbiausia knygos žinia yra ta, kad gyvenime svarbiausia ne turtas, o vertybinis pamatas. Išlikti ištikimam savo nuostatoms ir įsitikinimams, net sunkiausiomis akimirkomis yra svarbiausia žmogiškoji vertybė, moko Džeinė Eir.

Kodėl skaityti? Žmonėms pavargusiems nuo modernių formų ir turinio, besiilgintiems klasikos ir tikrojo literatūros grožio, vertybiškai stipraus pasakojimo. Taip pat ieskantiems nebanalios meilė istorijos.

Kodėl neskaityti? Jei vertintume iš mūsų laikotarpio perspektyvos, gali kliūti per daug idealizuoti ir ne visai logiški veikėjų pasirinkimai, išpūstos vertybinės pozicijos ir visi kiti elementai būdingi grynai klasikiniam kūriniui.

Share: