Rašau šią apžvalgą vykstant karui Ukrainoje. Nežinau kada ją paskelbsiu ir ar paskelbsiu apskritai. Nesuvokiamos agresijos akivaizdoje visa kasdienė veikla ir knygų aprašymai atrodo netekę prasmės. Metropolis: miesto istorija nuo senovės iki šiandien buvo paskutinė knyga skaityta dar tuomet, regis kitais laikais, kitame pasaulyje, kai taika atrodė dar savaime suprantamas dalykas. Taip atrodė ir autoriui.
Skaičiau skyrių apie Varšuvą, kuri II Pasaulinio karo metu galima sakyti buvo subombarduota iki pamatų, vos keli procentai miesto pastatų išliko. Bet kam skaitant turėtų būti aišku, kad pasaulis turėjo pasimokyti ir niekuomet negrįžti į tokią beprotišką būklę kaip karas ir miestų bei civilizacijos griovimas. Deja, taip neatrodo didžiausiam šių laikų bepročiui putinui. Skyrius apie Varšuvą labiausiai įstrigo. Vieną dieną tai beveik 100 metų senumo įvykiai, kitą – realybė Ukrainoje.
„Miestas tuo pat metu yra ir utopija, ir distopija.“
Istorija per miestų pjūvį
Bandau grįžti prie knygos turinio. Ji patiks visiems istorijos mėgėjams. Ypač turėtų sužavėti netikėtas pjūvis ir pasakojimo pateikimas – papasakoti pasaulio istoriją įžymiausių miestų pagalba. Pasakojimas pradedamas nuo pirmojo įspūdingo miesto Uruko, užgimusio maždaug IV tūkst. metų pr. kr, o užbaigiamas šių dienų Lagosu, Nigerijos sostine, kuris savarankiškai galėtų būti ketvirta didžiausia ekonomika Afrikoje. Tame tarpe daug kitų – Londonas, Paryžius, Niu Jorkas, Los Andželas. Taip pat žinoma Roma, Atėnai, Babilonas – istoriškai svarbūs miestai. Sunku pasakyti kiek šioje knygoje įdomių, naujų, negirdėtų faktų. Jiems visiems įsiminti greičiausiai reikėtų pasirinkti kitokį nei mano skaitymo būdą – knygą doroti dalimis. Aš perskaičiusi viską vienu ypu tikrai gavau didžiulį informacijos perteklių. Neatmetu galimybės kada nors šį įspūdingą kūrinį skaityti dar kartą.
Paryžius, Londonas, Niujorkas
Labiausiai Metropolis: miesto istorija nuo senovės iki šiandien mėgavausi skaitydama apie istorinį Londoną, Paryžių, Niujorką. Verta pagirti autorių, kad pasakojimą jis papildo ne tik gausiais istoriniais šaltiniais, bet ir ištraukomis iš filmų, knygų, aprašo sąsajas su meno kūriniais, paveikslų scenomis. Visa tai leido atkurti tikrai gyvą gyvenimo šiuose miestuose XVII-XX a. vaizdą.
Taip pat labai įdomu yra tai, kad su miestų istorija autorius sieja kitus pjūvius. Pavyzdžiui kalbant apie Londoną, labai svarbi kavos ir kavinių paplitimo istorija ir reikšmė. Apie Paryžių – pasakojimo centre žmonės, kaip miesto stebėtojai. O kalbant apie Niu Jorką – daugiaaukščiai ir tai kaip jie pakeitė miestiečių gyvenimą. Knygoje taip pat rasite daug informacijos apie darbininkų ir feminizmo judėjimus, kurie vėlgi, neatsiejami nuo miestų istorijos.
Filosofiškas žvilgsnis į miestą
Autorius į miestus žvelgia ne tik istoriko žvilgsniu, tačiau kelia ir gana filosofiškus klausimus. Kas yra miestas – žmonijos prakeiksmas ar naujovių ir pažangos katalizatorius? Vienareikšmiško atsakymo knygoje nerasite. Istorijoje būta, ir dar yra, epizodų, kuomet miestai tampa pragaru žemėje jo gyventojams. Pavyzdžiui, XX a. Mančesterio ar Čikagos fabrikų darbininkų lūšnynai. Net ir šiais laikais miestai kaltinami įkūnijant daugelio blogybių židinį – turtinė nelygybė, ligos, nešvarumai, trumpa gyvenimo trukmė, stresas.
Kita vertus, tik miestų dėka, pavyzdžiui, pirmojo megapolio – Uruko arba XVI a. Londono kavinių, susitelkė tiek skirtingų žmonių vienoje vietoje. Jie galėjo dalintis žiniomis, įgūdžiais, kurti ir spartino pažangą įvairiose srityse. Tai, kas gyvenant mažose kaimų bendruomenėse ar nesant atvirų bendravimui viešųjų erdvių niekuomet nebūtų įvykę. Ar miestas istoriškai buvo labiau rojus ar pragaras – savo atsakymą ir pagrindimą, kad ir koks jis būtų, galite rasti šioje knygoje.
Kodėl skaityti? Tai knyga, kuri praturtins kiekvieną istorijos mėgėją. Jos pagalba sužinosote daug negirdėtų faktų ir viso pasaulio istoriją išvysite naujoje – miestų šviesoje. Man labai smagu, kad pasaulio istorikai ima dėstyti lyg ir žinomus dalykus, tačiau skirtingais pjūviais.
Kodėl neskaityt? Vietomis knyga sausoka, tikrai neprimena lengvo Yuval Noah Harari stiliaus. Nesirinkite, jei tikitės lengvo, informacija neperpildyto skaitinio.
