Ach, Ponia Bovari. Ji norėjo visko ko negalėjo turėti, ir nematė nieko gražaus, kas buvo aplink. Dar viena klasikos knyga, kurios siužeto centre antiherojai, kaip ir neseniai skaitytame Vėtrų kalne. Gustave Flaubert dėl šio kūrinio, kaip potencialiai žeidžiančio visuomenės moralę, net buvo paduotas į teismą. Laimei buvo išteisintas. Galima sakyti, kad Ponia Bovari pradėjo naują erą literatūroje – pašiepdama romantizmo epochai būdingus idealus ir moralinių vertybių aukštinimą atvėrė kelią realizmui ir pribloškė XIX a. visuomenę.
Nepasakyčiau, kad labai mėgavausi skaitydama knygą. Tekstas nors ir kokybiškas, bet dažnai pasirodė ištęstas. Tačiau turiu pripažinti, kad kūrinio žinutė stipri ir su laiku jos efektas manyje tik auga. O ji yra paprasta, bet geneali – nuolatinis koncentravimas į tai ko neturi – laimės neatneša.
Ponia Bovari – tai aš
Taip sakau ne aš, o pats autorius taip yra apibūdinęs savo santykį su kūriniu. Galima nujausti, kad savo gyvenime Gustave Flaubert jautėsi panašiai kaip ir Ema Bovari – įskaudintas, atstumtas, nesuprastas ir tinkamai neįvertintas. Rašytojas niekad nevedė, turėjo vos keletą draugų, buvo apibūdinamas kaip pesimistiška asmenybė, ypatingai pasižymėjusi neapykanta viduriniajai klasei. Ponia Bovari yra žymiausias jo kūrinys, į kurį autorius greičiausiai sudėjo visą širdį ir jausmus. O savo erai būdingus romantinius primcipus suliejo su įgimtu skeptiškumu.
Lengva ironija
Nors tekstas vietomis ir nuobodokas, reikia pripažinti kažką labai savito ir ypatingo Gustave Flaubert rašymo stilius tikrai turi. Žavinga yra tai, kaip jis apibūdina žmones ir perteikia jų jausmus. Ponia Bovari tekstas persmelktas ironija ir lengva pašaipa viskam. Teko skaityti, kad autorius romaną rašė labai ilgai, šlifuodamas kiekvieną sakinį ir pastraipą.
Aktualu ir šiandien
Ponia Bovari parašyta XIX a. bet tai nėra aktualumą praradęs kūrinys. Veikiau priešingai. Prasmės atžvilgiu aš atradau sąsajų ir su mūsų pasauliu. Kiekvienas iš mūsų kartais esame šiek tiek Ponia Bovari: kai užmiršę socialinių tinklų netikrumą imame galvoti, kad kitų žmonių gyvenimas tai tikra į geresnis nei mano. Taip pat kai užriečiam nosį prieš artimų žmonių mums demonstruojamą gėrį. Ponia Bovari neša aiškią žinutę – nereikia taip daryti.
Kodėl skaityti? Nes ši knyga ir jos personažas yra klasika. Verta susipažinti. Ponia Bovari galėtų būti bendrinis žodis – savanaudiškam ir nedėkingam žmogui apibūdinti.
Kodėl neskaityti? Nors tekstas ir kruopščiai nudailintas bei žavi lengva ironija, daugelyje vietų ištęstas ir reikia pripažinti – šiek tiek nuobodus.
