Šios knygos skaitymas man buvo tarsi kopimas į kalną. Pradžia lyg koks purvinas šlaitas buvo nemaloni, klampi ir neaiški, o štai užkopus artėjant viršūnei nuo kurios atsiveria platesnis vaizdas, ar kitaip tariant, beskaitant paskutinį penktadalį, Vegetarė atsiskleidė, tapo gili ir prasminga.
Iš tiesų viskas ką labai svarbu žinoti prieš skaitant šią knygą surašytą ant jos nugarėlės (kas šiaip yra retas atvejis). Tai yra alegorinis romanas ir negalima jo skaityti paviršiumi – greičiausiai nepatiks. Nuo pat pradžių reikia ieškoti reikšmių ir simbolių. Ne veltui knyga ant tos pačios nugarėlės pavadinta kafkiška. Ir kaip metamorfozė nebuvo apie vabalą, taip ši knyga tikrai nėra apie vegetarizmą ar psichines ligas. Tai romanas apie slegiančias visuomenės normas, kenčiančias ir laisvę besiveržiančias sielas – man galiausiai labai patiko.
Šeima Pietų Korėjoje
Vegetarė pasakoja apie vieną tradicinę Pietų Korėjos šeimą. Įvykiai knygoje pateikti iš trijų giminaičių perspektyvos. Visų pasakojimų centre Jonghė, kuri vieną dieną tiesiog nustoja valgyti mėsą. Ir ties šiuo jos sprendimu visas šeimos gyvenimas ima ristis žemyn.
Na, ir čia interpretacijų, turbūt, gali būti pačių įvairiausių, bet mano akimis, pagrindinės veikėjos vegetarizmas buvo autorės priemonė iliustruoti pokytį. Kai žmogus ilgą laiką gyvena iš išorės labai ramų ir teisingą gyvenimą, bet viduje kaupdamas apmaudą ir nutylėtus poreikius, nori nenori vieną dieną viskas ima ir prasiveržia lauk arba tiesiog sugriažia žmogų iš vidaus. Mano akimis Vegetarė yra apie tai – trijų veikėjų pagalba demonstruoja kokios gali būti savidestrukcijos formos ir kas nutinka kai bandai nutylėti ir nuryti skausmą.
Kultūriniai skirtumai
Mūsų kraštuose skaitant šią knygą daug kas gali būti neaišku ir nepriimtina. Tėvų požiūris į vaikus, vyro ir moters hierarchija santuokoje, glaustas ir beveik neegzistuojantis pokalbis apie jausmus ir emocijas. Bet. mano akimis tuo Vegetarė ir gera – nušviečia mums visai kitą, tolimą kultūrą, parodydama šiek tiek kitokius nei mums įprasta vidinius konfliktus.
Beje, maistas Pietų Korėjoje turėtų būti nepaprastai svarbi kultūros dalis. Nes šioje knygoje, kaip ir kitos šios tautybės rašytojos knygoje Prašau pasirūpink mama pilna patiekalų ir mums greičiausiai negirdėtų maisto produktų pavadinimų. Ir bent man vis dar sunku priprasti, kad pasakojant istoriją būtų taip pabrėžiama kas ką ir kokios sudėties valgė.
Laisvė ir kūryba
Man Vegetarė buvo romanas apie tai, kaip siela veržiasi į laisvę. Dažniausiai apie tai skaitom gražius dalykus. O kas jei visuomenė tokia, kad terpės tai laisvei nėra? ir tenka raustis gilyn į tamsą, į žemę, leisti tarsi medžiui šaknis.
Kodėl skaityti? Jei norite susipažinti su Pietų Korėjos kultūra, nesibaiminate groteskiškų ir kitokių kūrinių. Man Vegetarė pasirodė savotiškai kraupi, bet kartu ir graži alegorija apie tai, kaip žmogų gali pražudyti saviraiškos, kūrybos ir laisvės trūkumas.
Kodėl neskaityti? Dėl lakoniškos kalbos, emocinio gylio trūkumo. Knygoje tikrai daug ne kiekvienam priimtinų keistenybių.
