Turiu pripažinti, kad skaitydama knygas aš vis dar nuo pačio pirmojo puslapio skaičiuoju žvaigždutes ir niekaip negaliu šio įpročio atsisakyti. Tad jei Vadink mane savo vardu pradžioje atrodė kaip dvejetas, pabaigoje jau priminė penketą. Štai paaiškinimas. Pirmoje kūrinio pusėje man buvo panašu į romaną, kuris neturi idėjos ir yra pastatytas visiškai tik ant seksualinės įtampos tarp veikėjų. Na, o maždaug nuo vidurio, kur atsiranda daugiau pokyčių, refleksijų ir įprasminimo jau buvo labai gražu ir tikrai emociškai stipriai paveikė. Kažkuo priminė Barnesą ir jo Vienintelę istoriją.
Kada viskas prasidėjo
Istorija gali pasirodyti banali ir iš pradžių priminti paprastą vasaros romaną. Du vaikinai, 17 ir dvidešimt kažkelių, netyčia pajunta vienas kitam tai, ką ir patys sunkiai gali įvardinti. O vėliau bando išsiaiškinti ką su tuo daryti. Laimei, kad Vadink mane savo vardu turi šį tą daugiau. Man patiko sutrukinėjusi fabula ir pasakotojo bandymas paaiškinti, kada viskas prasidėjo? Kaip ir kada prasideda susižavėjimas ir meilė? Skaitytojas spėlioja, o tuo tarpu atmosfera tarp pagrindinių veikėjų kaista. Yra labai geras angliškas posakis – you can cut it with a knife. Na ir šis jausmas vyrauja maždaug pusę knygos.
Vienintelė istorija
Pradžioje minėjau Barnesą, tai pasiskolinsiu trumpam jo knygos pavadinimą. Man pasirodė, kad vadink mane savo vardu kažkiek apie tai – apie romantinę patirtį, kuri gali pakeisti ir likti ryški visą gyvenimą. Ir ši knyga yra labai romantiška, nebanaliai, taip kaip man patinka. Vadink mane savo vardu nagrinėja jausmą, kuomet randi kažką panašaus į sielos dvynį. Jausmą, kuomet fizinis potraukis dera su draugyste, intelektualias pokalbiais ir kažkokia beveik antgamtiška sielų derme. Ir tuomet, be abejo, visai nesvarbu, kokios lyties tai žmogus. Kaip ir daugelis kitų aplinkybių.
Roma
Negaliu nepaminėti, kad dalis knygos nukelia į Romą ir tos dalys tiesiog magiškos. Tarsi iš Woody Allen ar Paolo Sorrentino filmo. Tuomet istorija alsuoja kažkokiu sunkiai apčiuopiamu jausmu – jaunyste, laisve, meile. Tarsi kažkoks gyvenimo pikas, ašis, kur vieta laikas ir jausmai dera ir susiplaka į nepamirštamus atsiminimus. Visi turbūt turim savo atmintyje panašių momentų, bent tikiuosi.
Kodėl skaityti? Nebanalių meilės istorijų, kinematografiškų romanų gerbėjams. Jei bent maža širdies dalimi mylite Romą. Skaitykit, jei esat dar neužgesę romantikai ir tikit, kad egzistuoja sielos dvyniai.
Kodėl neskaityti? Dėl erotinio romano elementų, kurie gal truputį „nupigina“ šitą knygą.
