Antrasis pasaulinis karas yra tiesiog neišsemiama tema. Tai, kaip jis palietė visų tuo metu gyvenusių žmonių gyvenimus galima narplioti pačiais įvairiausiais pjūviais. Po raudonu dangum yra vienas iš daugelio rašytojų bandymų papasakoti to meto istoriją – paprastas, aiškus, šiek tiek dramatiškas, tačiau niekuo per daug neišsiskiriantis.
Šįkart veiksmas rutuliojasi Italijoje, didžioji dalis siužeto plėtojama 1943-1945 m., t. y. jau antroje karo pusėje, kuomet reikalai Vokietijai ir Italijai klostosi ne pačia geriausia linkme. Istorija pasakojama jauno, dar paauglio vaikino akimis. Ši knyga yra ne tik apie pavojingą užduotį, kurios jam teko imtis, bet ir jo paties brandos istorija. Kaip žinia, tuomet jauniems vaikinams slenkstį į suaugusiųjų pasaulį teko peržengti labai greitai ir skausmingai.
Kaip ant delno
Knyga parašyta labai aiškiai ir paprastai – čia nerasite jokių literatūrinių žaidimų. Galvos pasukti ir fabulos lyg mozaikos dėlioti neteks. Rašytojas Mark Sullivan įkvėptas netyčia nugirsto pasakojimo susitiko ir pakalbino šios knygos herojų italą Piną Lelą. Ėmęsis istorikui artimo darbo pats ieškojo pasakojimą patvirtinančių šaltinių ir savarankiškai užpildė trūkstamas istorijos detales.
Visgi Po raudonu dangum rašymo stilius tikrai nėra „mano“. Pasakojimas man pasirodė ištęstas, chronologiškai judantis aiškia tiesia linija, dialogai labai paprasti ir nelabai tikroviški. Mano galva, rašytojui sunkiai sekėsi kurti įtampą, dvigubo žaidimo atmosferą. Visi dramatiški posūkiai labai menkai tepalietė emociškai.
Meilės istorija
Daugiausiai emocinio svorio knygoje buvo sudėta į meilės istoriją. Po raudonu dangum šiai temai skirta galbūt net daugiau dėmesio nei karo žiaurumams ar pavojams. Ši siužeto linija greičiausiai ir buvo stipriausia knygoje. Sakyčiau autorius labai gražiai uždėjo akcentą, turint omenyje jauną pagrindinio veikejo amžių. Juk visais laikais, kad ir koks būtų istorinis kontekstas, žmonės bandė gyventi normalų gyvenimą, isimylėdavo ir džiaugdavosi artumu, kad ir kaip tai būtų pavojinga.
Istorijos pamoka
Nors Po raudonu dangumi skaitymas man tikrai prailgo, džiaugiuosi bent šiek tiek istorines žinias papildžiusi. Knygos dėka galima suprasti daugiau apie Vokietijos įtaką Italijoje, šalies žmonių patirtas represijas, genocidą ir partizaninį pasipriešinimą. Knygoje buvo atgaivinti realūs tuometiniai pareigūnai, šventikai, fašistinio režimo ir pasipriešinimo veikėjai, Benitą Musolinį įskaitant. Kūrinys puikiai iliustruoja, kaip atrodė paskutiniai jo gyvenimo mėnesiai, kaip ir beprotybė, kurioje tuo metu gyveno.
Kodėl skaityti? Jei mėgstate tikrais faktais paremtus pasakojimus, aiškų ir paprastą rašymo stilių. Rinkitės, jei domitės istorija, politika ir II Pasauliniu karu. Jei mėgstate, kai visa tai būna įpinama į vieno žmogaus gyvenimo dramą.
Kodėl neskaityti? Dėl teksto „plokštumo“, kai kurių labai ištęstų fragmentų. netikroviškų dialogų. Man tekste ir pačiame pasakojimo pateikime labai trūko „razinų“, kabliukų ar kokių netikėtumų.
