Avies medzioklė

Vaikystėje man patiko skaityti Alisą stebuklų šalyje, o dabar Murakami. Nes skaityti Avies medzioklė, tai lyg šokti į triušio urvą, tik šįkart paskui avį. Ir kai įstoji į Murakamio gerbėjų klubą (taip, manau su šia knyga galutinai tai padariau), norisi eiti prie visų jo narių ir klausti kas Tau yra avis ar atidengtos moters ausys. 

Sapnas ar tikrovė

Kalbėti apie Murakami knygų siužetą neverta, jis čia tikrai nėra pats svarbiausias. Tai kas vyksta autoriaus kūryboje yra tarsi pakibę tarp kasdienybės ir fantazijų, o dėmesį reikia koncentruoti į vidinius veiksmus. Nors prieš Avies medzioklė buvau skaičiusi tik porą rašytojo apsakymų rinkinių, atrodo Murakami žmogų jau pažįstu. Jo veikėjai vieniši, kitokie, keistai sumišę dėl savo gyvenimo paprastumo ir kartu keistumo, kamuojami beprasmybės nuojautos, patys tarsi iš šono, atsiriboję stebi, kas su jais vyksta.

Dabar man liko tik viena - nesikišti ir tai kas vyksta, stebėti iš šalies.

Avies medzioklė rodos demonstruoja, kad šįkart nesvarbūs ne tik įvykiai, bet ir jų veikėjai – tarsi į tai kas nutinka galima būtų įstatyti bet kurį iš mūsų. Pagrindinis veikėjas neturi vardo, jo mergina yra tiesiog Draugė, kaip ir Vairuotojas ir netgi katė, kuri paprasčiausiai yra katė.

Visus žmones sąlygiškai galima suskirstyti į dvi grupes: vidutinybes realistus ir vidutinybes idealistus. Tu be abejo, priklausai pastariesiems. Bus labai gerai, jeigu tai įsidėmėsi. Visas tavo kelias - nuo realaus gyvenimo atitrūkusios vidutinybės kelias.

Kaip nesvarbūs vardai, toks ir laikas šioje knygoje. Avies medzioklė gausu užuominų, kad čia jis tik realityvi sąvoka, jis kūrinyje mėgsta “temptis”, “tirpti” ir “ištysti”.

Laikas tekėjo lyg mazutas….
Nepaliaujamai atsinaujindama pati, tamsa braižė mano kūno ląstelėse vis naujus ir naujus ornamentus.
Simbolizmas

Avies medžioklė tiesiog sužavėjo mane savo simboliais ir pasleptomis prasmėmis. Kaži, Murakami reikšmes maskuoja sąmoningai ar tai jam pavyksta organiškai? Šiaip knygą norisi skaityti neskubant ir pamąstyti. Pavyzdžiui, ką galėtų simbolizuoti tai, kad merginai atidengus ausis viskas pasikeičia? Ar tai reiškia sielos apnuoginimą, pažeidžiamumą kai žmogus įsimyli?

Kitas svarbus simbolis, žinoma, yra avis. Kas ji? Man pasirodė, kad tai tikslo, svarbesnio už tave patį, nenukreipto į savąjį ego turėjimas. Bet kiekvienam skaitančiam greičiausiai kils skirtingų minčių.

Dar niekam pasaulyje avis neatnešė laimės. O taip yra dėl to, kad avies akivaizdoje gėris ir blogis žmogaus gyvenime netenka prasmės.

Murakami knygos magija, sakyčiau, yra tame, kad jį gali skaityti ir paviršiumi – kaip siurrealistinį nuotikinį pasakojimą. O jei nori kapstyti giliau – rodosi tai galima daryti iki begalybės. Ką reiškia skambutis Dievui, ar namas yra simbolis, ar kelionė į visų pamirštą užkampį yra kelionė ir save?

Kalbos grožis
Mes visą laiką kintam. Netgi šią akimirką. Viskas, ką tu apie mane žinai - viso labo tik tavo paties prisiminimai.

Skaitydama Avies medzioklė tiesiog sutirpau nuo kalbos grožio. Kai kurie sakiniai prilygo muzikai ir jo sukeltam žąsies odos efektui. Ir tam Murakami nereikia nei labai ilgų sakinių, nei įmantrių žodžių, o tiesiog minties, perteikeinčios akimirkos grožį ir gylį.

Plaštakė nuskrido - ir man pasirodė, kad draugė truputį, vos vos paseno.

Kodėl skaityti? Jei dar neteko skaityti Murakami, sakoma, kad geriausia pradėti nuo šitos. Mano atveju tai tikrai pasiteisino. Patiks visiems siurrealistinių pasakojimų, magiškojo realizmo gerbėjams. Sako, kad didžiausia šių dienų liga – vienišumas. Toks ir šios knygos žmogus -, vienišas “vidutinybė idealistas”, kaip turbūt ir daugelis mūsų. Skaitykite, jei manote, kad mūsų pasaulis yra šiek tiek magiška vieta, kurioje gali atsitiktikti bet kas.

Kodėl neskaityti? Jei nepatinka dviprasmybės, atviros reikšmės, absurdiškos situacijos. Taip pat knygos, kurioje į daugelį klausimų tenka atsakyti patiems.

Share: