Tai bent Michelle Obama kelionė sutalpinta į Mano istorija arba Becoming – knygą, kuri pardavimų skaičiumi jau įveikė arba tuoj įveiks net legendinę Fifty Shades of Grey. Nuo mažos užsispyrusios mergaitės, kuri norėjo pateisinti aplinkinių lūkesčius, kuriais dažniausiai apgaubiamas talentingas vaikas, iki išsilaisvinimo ir tapimo savimi, rodos labiausiai tam prieštaraujančiomis sąlygomis – tapus pirmąją JAV ponia ir į ją nukrypus visos šalies akims.
Didžiulis susitelkimas į tai, ką apie tave mano kiti, gali tapti rimta bėda, nes gresia taip ir likti, gal net ilgam, iš anksto numatytame kelyje.
Skaitydama Mano istorija supratau, kad kokybiškas biografijos žanras išties gali teikti daug skaitymo malonumo, o pastangos sudėti visą žmogaus gyvenimą į knygą yra menas. Girdžiu knygos kritiką dėl nutylėjimų, kuri man atrodo ne visai pagrįsta. Su žmogaus istorija taip pat kaip ir su pasaulio – į knygas patinka tik tai, kas turi reikšmę dabarčiai. Man patiko kaip šioje knygoje atvirumas dera su subtilumu ir tai, kaip sudėlioti akcentai – pabrėžiant vaikystės patirtis, Michelle ir jos vyro santykių dinamiką, tai kaip poroje sąveikauja dvi stiprios asmenybės ir ką reiškia vienai iš jų atsidurti kitos šešėlyje.
“
Sąmoningai nuslopindavau ambicijas ir atsitraukdavau tokiomis akimirkomis, kai kitomis aplinkybemis ryztingai būčiau žengusi tik pirmyn.
Michelle istorijos lūžiai
Mano istorija padalinta į tris dalis, greičiausiai atspindinčius didžiausius pokyčius Michelle gyvenime. Pirmoji dalis skirta vaikystės patirtims, studijoms ir pirmajam darbui. Iš esmės viskam, kas prisidėjo prie būsimosios pirmosios damos asmenybės formavimo iki jai sutinkant Baracką Obamą. Antroji dalis – jau neatsiejamai dviejų žmonių istorija, etapas kuomet į pasaulį atkeliauja vaikai, o abiejų tėvų karjeros ima šokti pasiutpolkę. Galiausiai trečiasis – jau ne tik Obamų šeimos, bet ir visos šalies istorija. Sakyčiau simboliška, kad šioje dalyje turbūt mažiausiai asmeniškumų ir daugiausiai išorės įvykių, juk būtent taip ir gyveno šie žmonės – pamiršę save ir atsidavę viešumai ir naujam vaidmeniui.
Šlovės kaina
Aš galvoju, kad gera biografija ne tik padeda pažinti žmogų, bet ir priverčia perskaityti jo nešamą žinutę. Juk apie žmones be žinutės tokios knygų ir nerašomos? Perskaičius Mano istorija mano galvoje ėmė suktis daugybė minčių ir jausmų. Turbūt daugiausiai apie šlovės kainą. Šios knygos dėka suvoki, kad jokie didingi darbai neateina lengvai, visi pasiekimai reikalauja milžiniškų aukų. Juk kartais galvoji, kad smagu, gyventi prabangoje, šypsotis kameroms, o vienos svarbiausių pareigų suktis įvairiose vakarėliuose ir vakarienėse. Mano istorija iki skausmo privertė suvokti visas viešo gyvenimo puses ir kokių aukų reikalauja politinė ir iš esmės bet kurį išties reikšminga karjera.
Kita žinutė gal ir banali, bet Michelle ištransliuota tapo labai įkvepianti – užsispyrus ir daug dirbant iš tiesų galima pasiekti bet ką. Tiesa, labai svarbu, kad tikslai būtų paremti vertybėmis ir ne aplinkos primesti.
Mamystė
Man patiko visi knygos kampai, kurie narstė Michelle motinystės kelią. Jaučiau jos stiprų vidinį konfliktą tarp saviraiškos ir noro pilnai atsiduoti vaikams. Tą juk patiria beveik visos mamos ir pirmoji dama taip pat neišimtis. Labai įdomi tema yra tai, kaip gyvena įžymių žmonių vaikai, kaip tėvai rodos deda visas įmanomas pastangas, kad jų gyvenimas būtų kuo normalesnis. Motinystės ir karjeros temose Michelle turbūt atvėrė daugiausiai savęs ir tas asmeniškas dalis buvo labai įdomu skaityti.
Barackas ir politika
Manau, yra priežastis, kodėl ši biografija patinka beveik visiems. Atrodo viskas čia tobulomis proporcijomis. Tiems, kas nemėgsta politikos knygoje užtektinai jausmų ir asmeniškų detalių Tuo tarpu tiems, kuriems ši sritis įdomi, tame tarpe ir man, (pakelkit rankas House of Cards fanai) politikos užkulisių čia randa užtektinai, tačiau ne tiek, kad keltų nuobodulį. Visad stebėjausi JAV rinkimų panašumu į populiariosios kultūros reiškinį ir ši knyga įspūdį tik dar labiau sustiprino. Kad laimėtum rinkimus šioje šalyje turi būti šiek tiek politikas, šiek tiek tiek roko žvaigždė.
„
Barackas vienintelis iš mano pažįstamų žmonių iš tiesų tikėjo, kad knyga gali išspręsti visas problemas.
O dabar šiek tiek apie tą roko žvaigždę – Baracką Obamą. Visada žavėjausi šiuo politiku, po šios knygos dar labiau. Nors Mano istorija jo pasirodymai fragmentiški, reikalingi tiek, kad padėtų pasakoti Michele istoriją, vistiek netrukdo juo žavėtis. Tai žmogus, kuris velniškai daug skaitė, rašė ir visad buvo vedinas aukštesnių tikslų ir idealų. Prieš jų svarbą, didesnę nei jų gyvenimai, neatsilaikė ir Michele, užleisdama kelią vyrui, nors pati yra labai protinga ir ambicinga moteris. O, kad savo memuarus išleistų ir ponas Obama!
Būtent tada ėmiau suvokti, kas Baracką motyvuoja veikti. Noras, kad pasaulis būtų toks, koks turėtų būti.
Kodėl skaityti? Nes labai įdomu, visai neprailgsta ir įkvepia daugeliu prasmių. Labai daug atvirumo šeimos ir karjeros suderinimo tema. Be abejo turėtų skaityti visi besižavintys tiek Michelle, tiek Baracko asmenybėmis ir darbais. Taip pat kokybiškų biografijų gerbėjai. Patiks besidomintiems politika, norintiems geriau pažinti painią JAV rinkimų sistemą.
Kodėl neskaityti? Labai liūdna pabaiga, bet čia Michelle Obama nei jos istorija niekuo dėta, čia jau JAV rinkėjams reikia padėkoti. O šiaip, gal galima šį bei tą prikišti dėl lietuviško vertimo, nieko nuostabaus – prie vieno kūrinio darbavosi net keturi vertėjai.
