Autorius
Carlos Gonzales yra ne koks nors savamokslis, o diplomuotas vaikų gydytojas pats užauginęs tris vaikus. Taigi, turėjęs puikią galimybę tai, apie ką pasakoja pritaikyti praktikoje. Skaitant šio autoriaus knygą man patiko ne tik jo siūlomi vaikų supažindinimo su maistu principai, bet ir jo požiūris į tėvystę apskritai. Knyga labai ryškiai persmelkta jo filosofijos – pagarbos vaikams, neprievartos, pasitikėjimo jų intuicija ir kiekvienos problemos sprendimu su meile. Mano vaikas nieko nevalgo nėra vienintelė Carlos Gonzales knyga – ji tėra viena “Pabučiuok mane” serijos dalių. Kitos serijos knygos apie žindymą ir vaikų auklėjimą taip pat turėtų būti vertos dėmesio.
Neverskite vaikų valgyti
Jei reikėtų visą šią trumputę knygą sutraukti į vieną sakinį, tai neabejotinai būtų neverskite vaikų valgyti. Iš esmės šioje knygoje autorius autorius tik plėtoja šią mintį, pateikdamas mokslinius argumentus, pacientų ir savo paties asmeninę patirtį.
Iš savo patirties jau žinau, kaip svarbu tėvams ir kokią asmeninę atsakomybę jie jaučia, kad vaikas valgytų ir kaip išgyvena, jei jis to nedarom, jaučiasi kalti, kad kažką daro netinkamai. Šioje knygoje autorius tiesiog puikiai tas baimes išsklaido ir kviečia labiau pasitikėti vaiku ir jo instinktais. Esminė vieta, ties kuria “paslysta” daugelis tėvų, tai įsivaizdavimas kiek vaikai turi suvalgyti. Iš tiesų jiems daugiausiai maisto reikia pirmuosius mėnesius, kuomet kūdikiai dažniausiai dar būna žindomi. Tuomet jie patiria didžiausius augimo šuolius, vėliau jie retėja kaip ir pats augimo tempas, kartu su juo ir maisto poreikis.
Turbūt labiausiai iš knygos man užstrigo ši mintis, kurią visiškai tėvai galėtų pasikabinti ant šaldytuvo.
Atrodytų labai paprasta – kai vaikui ims trūkti maisto padidėjus augančio organizmo poreikiams, jo tikrai nereikės vaikytis su šaukšteliu, tačiau dažnai ši paprasta tiesa paskęsta vairių nepamatuotų baimių jūroje.
Trumpai ir glaustai apie svarbiausias “nevalgių” vaikų problemas
Net jei jūsų vaikas šiuo metu nepatektų į nevalgių vaikų kategoriją, autoriaus teigimu situacija gali lengvai pasikeisti, kadangi vaikų poreikiai maisto atžvilgiu nuolat kinta. Knygoje trumpai, glaustai ir aiškiai apžvelgiamos galimos situacijos, kuomet vaikas gali nustoti valgyti ar žįsti, taip pat pateikiant galimus sprendimo būdus. Autorius yra gana didelis žindymo entuziastas, todėl knygoje pabrėžiama sėkmingo žindymo svarba ir šioje srityje pasitaikančios bėdos. Perskaitę sužinosite, kodėl žindant nereikia grafiko, kodėl vaikų augimo diagramos yra nesąmonė, kodėl vaikai nemėgsta daržovių, kodėl blogai yra vaikus papirkinėti bei kurti kitas blogas su maistu susijusias asociacijas ir daug kitų dalykų.
Kitaip tariant čia tikrai nerasite jokių konkrečių patarimų, kaip supažindinti vaiką su maistu, tokių kaip produktų sąrašas pagal mėnesius ar porcijų dydis, bet tikrai suprasite, koks šiuo svarbiu etapu turėtų būti jūsų platesnis požiūris ir kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų.
Kodėl skaityti? Jei jums atrodo, kad vaikus reikia versti valgyti. Jei su savo vaiku žaidžiate “lėktuvėlį”, kalbinate paimti šaukštelį “už mamytę” ir panašiai jam kenkiate. Labai rekomenduoju visiems neseniai susilaukusiems kūdikio ir besiruošiantiems primaitinimo etapui – išvengsite daug nereikalingo streso.
Kodėl neskaityti? Jei taupote savo laiką, galite knygos ir neskaityti, o pasitenkinti jos santrauka – neverskite vaiko valgyti. Jei abejojate ir nesate tuo įsitikinęs, tuomet skaitykite knygą.
