Norisi pasidžiaugti, kad pastaruoju metu man sekasi ir į rankas pakliūna tikrai dėmesio vertos knygos. Laukinis yra tokia pati stora ir gera, kaip neseniai įveikti Šviesuliai. Visų pirma mane iškart papirko užrašas ant šios knygos viršelio. Guillermo Arriaga čia pristatomas kaip filmo Babelis scenarijaus autorius. Juk tai vienas geriausių mano matytų filmų! Kitas dėmesį patraukęs faktas yra tai, kad šią knygą autorius rašė beveik šešis metus ir sudėjo spalvingiausias vaikystės patirtis.

Užbėgdama įvykiams už akių, galiu pasakyti, kad šios informacijos sukelti lūkesčiai pasitvirtino. Knygos siužetas primena mylimo filmo idėją, kadangi čia persipina kelios iš pirmo žvilgsnio nesusijusios istorijos. Taip pat, skaitant jaučiasi, kad Laukinis yra ne skubos darbas, o išgyventa knyga. Turbūt labiausiai man įstrigęs šio kūrinio bruožas – tiesiog užburiantis tikroviškumas. Ir dabar, jau užvertusi paskutinį knygos puslapį, jaučiuosi tarsi šiek tiek pagyvenusi Meksikoje ir apčiuopusi maištingą XX a. septinto dešimtmečio dvasią. 

Neseniai rašiau apie ramų miegą ir sakiau, kad tai viena svarbiausių bei prieštaringiausių temų auginant vaikus. Tačiau yra dar viena ne ką mažiau svarbi tema – mityba. Aktualių klausimų šioje plačioje srityje milijonas: pradedant žindymu, baigiant sveikais pasirinkimais mokykloje ir darželyje. Kažkur pusiaukelėje visi tėvai susiduria su sąlyginai trumpu, bet labai svarbiu etapu – primaitinimu – pusės metų trukmės kūdikio kelione nuo maitinimosi pienu iki bendro šeimos stalo. Kuomet pati pradėjau domėtis šia tema, daugybė mamų rekomendavo knygą Mano vaikas nieko nevalgo. Iš pradžių sutrikau, na juk maniškiui taip nėra, kam tuomet skaityti šią knygą? Bet knygos pavadinimas tikrai klaidinantis ir iš tiesų ji yra aktuali visiems mažus vaikus auginantiems tėvams.