Jei būtų mano valia, šią knygą privalomai dalintų visiems jaunavedžiams. Tai tikrai turėtų teigiamai paveikti skyrybų ir santykiais nusivylusių porų skaičių. Pasirodo, galima nugyventi kelis dešimtmečius santuokoje ir nesuprasti, kas yra ne taip ir kodėl vienas ar abu sutuoktiniai jaučiasi nemylimi. Tuo tarpu genialus atsakymas kaip visuomet slypi paprastume. Taip gali nutikti todėl, kad kiekvienas meilę rodo jam suprantamu ir priimtiniausiu būdu, dažniausiai tokiu, kokiu meilės ženklų norėtų sulaukti pats. O kas jei partneriai kalba skirtingomis meilės kalbomis ir tokiu būdu “nesusišneka”? Ir nors abu myli ir meilę savaip stengiasi parodyti, abu jaučiasi nusivylę.

Šią problemą savo knygoje ir nagrinėja Gary Chapman, pastorius ir porų konsultantas, sukūręs savo teoriją apie penkias meilės kalbas. Šios teorijos pagalba atsakydamas į dažnai žmonėms kylantį klausimą, kas nutinka santuokai po vestuvių pasitelkia meilės rezervuaro įvaizdį, t.y., tai kiek tenkinami žmogaus emociniai meilės poreikiai. Jei jie netenkinami, žmogus jaučiasi nusivylęs ir nelaimingas, o jei atvirkščiai, mylimas ir įkvėptas pats rodyti partneriui meilę. Pasak autoriaus, šie emociniai poreikiai gali būti tenkinami penkiais skirtingais būdais, t.y. meilės kalbomis, kurios yra šios:

  • palaikymo žodžiai;
  • laiko leidimas kartu;
  • dovanos;
  • paslaugos;
  • fizinis prisilietimas.Knygoje gausybė pavyzdžių iš tikrų porų gyvenimo (visgi autorius yra santykių konsultantas), kuomet vyksta nesusikalbėjimas. Pavyzdžiui vienas iš partnerių rodo meilę kitam tvarkydamas namus, gamindamas ar darydamas kitokias paslaugas, o kitam pasirodo labiausiai trūksta palaikymo žodžių. Arba vienas jaučiausi apleistas nes nesulaukia staigmenų dovanų pavidalu, kuriomis buvo lepinamas pažinties pradžioje, o kitas ilgisi jam taip būtinų prisilietimų ir panašiai.

    Aišku nėra taip paprasta nustatyti tiek savo, tiek partnerio meilės kalbą, dažnai turbūt žmogus turi ir ne vieną jų. Patarimas norintiems.perprasti savo mylimąjį – klausytis ir išgirsti ką šis žmogus labiausiai vertina ir kokių dėmesio ženklų labiausiai pasigenda. Na ir žinoma, jei esate pakankamai brandūs žmonės galbūt jau būsite išsiaiškinę kaip geriausia reikšti meilę savo partneriui ir be Gary Chapman teorijos.

    Man, pavyzdžiui, buvo atradimas, kad pagrindinė mano meilės kalba yra dovanos. Atrodo meilės santykiuose mateeralus dalykai man labai mažai svarbūs. O daiktų dovanojimo per Kalėdas ar gimtadienius iš vis svajoju atsisakyti. Visgi kaip nušvintu kai gaunu dovanų gėlių arba vyras iš parduotuvės parneša mėgstamiausią šokoladuką ar gražiausią konkorežį iš miško. T.y. sulaukiu dėmesio ženklų, parodančių, kad žmogus apie mane galvojo kol nebuvom drauge. Taip pat knygoje radau gerų patarimų kaip mokytis savo vyro meilės kalbos, t.y. reikšti palaikymo žodžius. Taip man reikia tokio mokytis, kadangi ilgą laiką galvojau kad žodžiai yra tik žodžiai o meilė parodoma veiksmais.

    Žodžiu, kažko pasimokyti iš šios knygos manau gali kiekvienas. Jos privalumas tas, kad ji labai koncentruota ir glausta, taigi perskaityti daug laiko neužima. Taip pat yra pora skyrių apie vaikus ir paauglius, kadangi vaikai taip pat gan anksti parodo koks dėmesys jiems leis pasijausti mylimiems. Vaikų ir paauglių meilės kalboms pažinti ir suprasti autorius yra išleidęs net atskiras knygas.

    Kodėl skaityti? Skaityti net jei jūsų santykiai šiuo metu puikūs – juk visada gali būti geriau. O jei šioje srityje turite problemų, kone privaloma tai padaryti, autorius teigia, kad naudojantis patarimais, galima išgelbėti net labiausiai pašlijusią santuoką.

    Kodėl neskaityti? Jei iš anksto esate nusiteikę skeptiškai, tuomet dažniausiai jokie patarimai nebūna veiksmingi.

Share: