Svarbiausias faktas, kurį jums reikia žinoti apie šią knygą – ją parašė katė. Gerai, gal ir ne visai pati katė, bet ji papasakota iš būtent šio gyvūnėlio perspektyvos. JŠK (Jo Šventenybės Katė), Snieginis leopardas, Rinpočė ir daug kitų vardų turinti katė pasakoja savo neįtikėtiną istoriją ir dalinasi tuo, ką išmoksta stebėdama žmones ir patį Dalai Lamą.

Autorius

Na gerai, Dalai Lamos katė iš tiesų parašė David Michie. Šis žmogus yra parašęs gausybę knygų apie budizmą, meditaciją ir sąmoningumą. Jo knygų anglų kalba pavadinimai išties išskirtiniai “Budizmas gyvūnėlių mylėtojams”, “Budizmas skubantiems”, “Paskubėk ir medituok”, “Miau galia” ir pan. Skamba galbūt kičiškai ir popsiškai, tačiau perskaičiusi jo knygą supratau, kad šis žmogus tiesiog turi retą dovaną apie sudėtingus dalykus kalbėti lengvai, paprastai ir su gero humoro prieskoniu – beveik kaip pats Dalai Lama. Na ir žinoma, turbūt be galo myli ir supranta kates.

Jūsų vidinė erdvė – knyga, kurios viršelis kviečia atsikratyti daiktų ir minčių balasto. Nuojauta, kad ši knyga bus dar vienas tvarkymosi patarimų ir daiktų mažinimo strategijos rinkinys, nepasitvirtino. Šios knygos misija – atkreipti dėmesį į “netvarką” galvoje ir pasiūlyti metodus kaip galima su ja susitvarkyti.

Jei būtų mano valia, šią knygą privalomai dalintų visiems jaunavedžiams. Tai tikrai turėtų teigiamai paveikti skyrybų ir santykiais nusivylusių porų skaičių. Pasirodo, galima nugyventi kelis dešimtmečius santuokoje ir nesuprasti, kas yra ne taip ir kodėl vienas ar abu sutuoktiniai jaučiasi nemylimi. Tuo tarpu genialus atsakymas kaip visuomet slypi paprastume. Taip gali nutikti todėl, kad kiekvienas meilę rodo jam suprantamu ir priimtiniausiu būdu, dažniausiai tokiu, kokiu meilės ženklų norėtų sulaukti pats. O kas jei partneriai kalba skirtingomis meilės kalbomis ir tokiu būdu “nesusišneka”? Ir nors abu myli ir meilę savaip stengiasi parodyti, abu jaučiasi nusivylę.

Pažintis su šia knyga prasidėjo nuo nemalonaus siurprizo – pasirodo to paties autoriaus knygos “Nesustok kelyje” tęsinys. Taigi, sugebėjau nusipirkti knygą nepastebėjusi šio fakto. Įšokti į istoriją ne nuo pradžių man švelniai tariant labai nesmagu, bet susiėmiau ir pradėjau skaityti. Ir nebuvo taip jau ir baisu. Knygos pradžioje pateikta trumpa apžvalga to, kas įvyko pirmojoje dalyje. Tuo labiau, kad ir veiksmo joje panašu daug nebuvo, o siužetas rutuliojosi ties dvasine pagrindinio veikėjo transformacija.

Tiesa sakant šiuo atžvilgiu ir antroji dalis panaši. Pagrindinis veikėjas Deividas pirmojoje dalyje išgyvenęs skaudžią netektį ir Himalajų kalnuose iš savo draugo išmokęs kaip filosofiškai žvelgti į gyvenimo iššūkius grįžta į savo gimtąjį Bostoną, kur išmintį perduoda panašią patirtį (netektį) išgyvenančiam draugui ir sutinka savo gyvenimo meilę. Taigi, jei reikėtų apibendrinti knygos siužetą, didžioji dalis jo vyksta veikėjams kalbantis ir diskutuojant apie dvi pagrindines temas: gyvenimą po didelio emocinio sukrėtimo ir porų santykius.

Knygoje neaptiksite nei veiksmo, nei gyvybingų dialogų, tačiau didaktišku tonu pateiktos gyvenimo išminties čia gausu. Tiesa sakant pastarosios man pasirodė per daug. Knygoje tikrai begalė gražių minčių ir pasitelkus kiekvieną iš jų būtų galima parašyti po gražų atskirą pasakojimą. Tačiau, kai jų tiek daug vienoje vietoje, sunku informaciją tinkamai sugerti. Kitaip tariant, jei gražios motyvuojančios mintys apie gyvenimą būtų patiekalai, tai ši knyga tikrai būtų Kalėdų pietūs pas seniai matytus giminaičius – visko tiek daug ir taip skanu, kad gresia persivalgymu.