Pripažinsiu, man dažnai kyla noras paskaityti kokį meilės romaną, tačiau realybė tokia, kad dažniausiai į rankas paėmus ką nors iš jausmų ir dramų srities tenka nusivilti. Todėl tokio pobūdžio skaitiniams dažniausiai pagailiu laiko – juk tiek gerų ir rimtų knygų laukia savo eilės. Jei jaučiatės panašiai, tai dėl šios galite nedvejoti.

Apsidžiaugčiau, jei visi meilės romanai būtų tokie kaip šis. Mes dedame tašką yra knyga, kuri turi viską ir tas viskas pateikiamas tobulomis proporcijomis – meilės ir dramų, paprastumo ir gylio čia nei per daug, nei per mažai.

Amerikietė Coleen Hoover jums gali būti pažįstama iš knygos paaugliams Slemas. Prieš tai šia knyga per daug nesusidomėjusi dabar būtinai įtrauksiu į savo sąrašą,vien iš smalsumo, ką dar ši autorė yra parašiusi. Į Mes dedame tašką Coleen Hoover įtraukia ir savo asmeninę skaudžią patirtį. Kokią būtent nenoriu išduoti, bet tai užuomina, kad Mes dedame tašką nėra tik rožinis saldus romanas, bet ir jautri, dramatiška ir tikroviška istorija.

Kas nežino Jane Austen – juk tai viena visų laikų populiariausių Didžiosios Britanijos rašytojų. Tuo tarpu Puikybė ir prietarai ko gero žinomiausia ir skaitomiausia jos knyga. Aš pati su šio romano istorija susipažinau jau prieš kurį laiką, peržiūrėjusi 2003 metų ekranizaciją. Nors filmą mačiau seniai, jis man matyt paliko gana stiprų įspūdį, nes didžioji dalis romano siužeto vingių buvo išlikę mano atmintyje ir didelės intrigos skaitant nebuvo.

Rašytojos fenomenas

Prieš pereinant prie Puikybės ir prietarų, dar šiek tiek apie pačią rašytoją. Iki meistrystės įvaldžiusi romano žanrą ir subtilią ironiją, Jane Austen dažnai rašė apie meilę ir santuoką, nors pati niekuomet nebuvo ištekėjusi, o šį pasaulį paliko labai anksti – būdama vos 41. Neseniai buvo minimos savotiškos rašytojos metinės – 200 metų po jos mirties. Jane Austen vardas tuomet plačiai nuskambėjo socialiniuose tinkluose ir tapo aišku, kad net ir praėjus šitiek metų po jos romanų išleidimo, jų populiarumas ne tik kad neblėsta, bet ir auga kartu su gerbėjų minia.

Santa Montefiore greičiausiai daugeliui pažįstama rašytoja. Į lietuvių kalbą išversta apie 15 jos romanų. Man tai buvo antroji rašytojos knyga, o perskaičius aplankė savotiškas deja vu jausmas.Įspūdžiai labai panašūs kaip ir po pirmosios ir jie nėra labai teigiami. Man ir pačiai iki galo neaišku, kodėl nusprendžiau antrą kartą bristi į tą pačią upę.

Čilė ir Anglija

Nors skaičiau tik dvi rašytojos knygas, numanau, kad Čilė ir Anglija, bei pagrindinių veikėjų blaškymasis tarp šių teritorijų yra jos kūryboje pasikartojantys motyvai. Kitame Santa Montefiore kūrinyje Dvasių medis labai panašiai, o gal net giliau esame supažindindami su mums tolimos šalies Čilės istorija bei kultūra, ir tai yra pagrindinis šių dviejų knygų privalumas. Kalbant apie Dėžutę su drugeliu, istorinio konteksto čia mažiau, tačiau gamtos aprašymai tiek Anglijoje, tiek Čilėje labai gyvi ir vaizdingi. Ne veltui pagrindinis veikėjas yra keliautojas ir kelionių knygų autorius. 

Tai knyga, kurią Suomijos tinklaraštininkai išrinko geriausia 2016 metais. Ši aprašymo eilutė patraukė mano akį ir Gunda tapo pirmąja knyga, kurią įveikiau skaitydama elektroniniu formatu. Skaičiau tuomet, kai popierinės knygos paimti į rankas nebuvo galimybės. Įspūdžiai iš šio proceso kuo puikiausi. Visai be reikalo taip ilgai baidžiausi e-knygų. Taigi, Gunda tapo pirmuoju apčiuopimu pažado mažiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose rezultatu. O dabar apie pačią knygą – jos turiniu džiausiuosi ne ką mažiau nei pačiu skaitymo procesu.

Struktūra

Išskirtinis knygos bruožas – neįprasta struktūra. Ją sudaro trys dalys – trijų skirtingų žmonių pasakojimai apie pagrindinę istorijos heroję, paslaptingai dingusią Gundą. Gundos portretą piešia beviltiškai ją mylintis vyras Viljamas, neapkenčianti tarnaitė Elė ir keliomis minutėmis jaunesnė sesuo dvynė. Pačių pasakojimų forma taip pat įdomi, primenanti savotišką pasąmonės srautą ir vienpusį pašnekesį su Gunda. Trys skirtingos dalys ne tik padeda įvairiapusiškai atskleisti pagrindinės herojės asmenybę ir netikėtą likimą, bet kartu įtraukia ir į mažo miestelio Pursuojos istoriją, atspindinčią įvykius visoje šalyje. Siužetas rutuliojasi karo siaubiamoje Suomijoje 1944-1945 metais.