„Tai knyga, kurios labai laukė visas gausus Hario Poterio fanų būrys. Iš pirmo žvilgsnio Hario Poterio istorija vaikiška, tačiau su šiuo pasakojimu užaugo jau kelios kartos gerbėjų, kurie dabar jau patys augina vaikus. Dėl šios priežasties jau suaugę skaitytojai laukė istorijos tęsinio ne ką mažiau, o gal netgi dar labiau nei vaikai ar paaugliai. Pati būdama 29 metų savo bendraamžių tarpe turiu labai daug ir kur kas “aršesnių” Hario Poterio gerbėjų ir turbūt nieko per daug nenustebinsiu, kad su malonumu perskaičiau ilgai lauktą istorijos tęsinį Haris Poteris ir prakeiktas vaikas. 

Knyga, kurios neįmanoma vertinti

Kalbėti apie tai gera ar bloga ši knyga yra beprasmiška. Visus pasaulio žmones galima suskirstyti į dvi grupes: tuos, kurie skaitė septynias Hario Poterio knygas ir tuos, kurie to dar nepadarė (aš labai rekomenduočiau, kad ir kiek jums metų). Pirmieji šią knyga vis vien anksčiau ar vėliau norės perskaityti, kita dalis net ir netyčia paėmę ją į rankas, vis vien nė velnio nusuprastų ir po kelių puslapių sviestų knygą į šalį. Tam, kad galėtum skaityti Haris Poteris ir prakeiktas vaikas reikia jau būti pažengusiu magijos pasaulio žodyno vartotoju ir visus veikėjus pažinoti, kaip savo artimus. Tuos, kurie netyčia susidomėtų taip pat, tikiu, atbaidytų ir neįprasta ir skaityti ne per daug maloni pjesės forma.

Jei jau skaityti šią knygą praėjus keturiems metams po jos išleidimo ir paskelbimo metų knyga, tai tik dabar. Sunku būtų rasti tinkamesnį laiką atsiversti debiutinę Andriaus Tapino knygą nei šios pirmosios liepos savaitės: Vilko valanda (arba didelis pavojus) ištiko legendos apie Vilniaus įkūrimą simbolį – Gedimino kalną, kurio šlaitas vis dar pavojingai šliaužia žemyn merkiamas beveik nesustojančio lietaus. Na o ir atmosfera vakarais lietui lyjant puikiai tinka tiek šiam romanui, tiek skaitymui apskritai.

Be to, ir gerbiamas knygos autorius neseniai buvo dėmesio centre dar daugiau nei įprastai – Lietuvos prezidentė rašytojui ir televizijos laidų vedėjui įteikė valstybinį apdovanojimą (geroji dalis), o pats apdovanotasis socialiniuose tinkluose plačiai nuskambėjo dėl rasistinio komentaro (ne tokia gera dalis).

Kalbant apie pačią knygą, visų pirma, esu dėkinga išmokusi apie naują fantastinio romano žanrą stimpanką (arba steampunk) – tai toks žanras, kuriam būdinga industrinė mechaninių išradimų ir istorinė ar išgalvota aplinka. Bent jau man buvo naujiena, kad toks apskritai egzistuoja, galbūt todėl, kad nesu didelė fantastikos knygų gerbėja. Daugiausiai mano iki šiol perskaitytą fantastikos knygų dalį sudarė Hario Poterio nuotykiai. Greičiausiai dėl šios priežasties skaitant manęs neapleido jausmas, kad skaitau lietuvišką ir suaugusiems adaptuotą šios knygų serijos versiją.