Šios knygos pavadinimas ir viršelis nieko per daug gero nežadėjo, bet džiaugiuosi, kad labiau pasitikėjau anotacija. Iš tiesų Mylimės, miegame, valgome, geriame, sapnuojame išimtinai vien mokslu grįsta knyga, kartu parašyta labai paprastai ir draugiškai eiliniam skaitytojui. Nevargino net skaitant vakarais po darbo. Knygos stiprybė – struktūra. Pasakojimas ir faktai sugrupuoti taip, kad atspindėtų žmogaus organizmo kelionę per skirtingus paros etapus, taip atskleidžiant kasdienius organizmo pokyčius ir nematomus procesus.

Autorė gerai padirbėjo surinkdama turbūt visą knygos išleidimo metu (2007) žinomą informaciją apie žmogaus organizmą. Bet čia slypi ir knygos silpnybė – laikas bėga ir galima nujausti, kad šiandien ši knyga jau nebėra pačios aktualiausios informacijos rinkinys. 

Pirmą kartą apie tai, kaip smarkiai žmogus prisidėjo prie daugelio gyvūnų ir augalų rūšių išnykimo perskaičiau Yuval Noah Harari knygoje Sapiens. Tuomet žadą atėmė faktai apie tai, kaip viską, ką sutikdavo savo kelyje plėsdami savo teritoriją naikino mūsų protėviai. Šį suvokimą papildė, išplėtė ir visomis spalvomis nušvietė Šeštasis išnykimas. Tai labai profesionalus, akivaizdžiai daugelio metų darbo pareikalavęs žurnalistės Elizabeth Kolbert kūrinys.

Man patiko, kad knyga netapo verksminga istorija apie tai kokie žmonės blogi. Šiame kūrinyje koncentruojamasi į faktus, o moralinis vertinimas lieka pačiam skaitytojui. Taip pat Šeštasis išnykimas turi geros publicistikos bruožų: čia ne tik apie tai kaip “Homo sapiens prabangiai klesti kitų rūšių sąskaita”, bet ir milžiniškas tų pačių žmonių pastangas esamą situaciją suvaldyti ir pakreipti bent šiek tiek geresne linkme.

Algimantas Čekuolis leidžia puikias, tačiau sunkiai nusakomo žanro knygas. Tai glausti įdomūs pasakojimai, kur faktai pinasi su linksmomis istorijomis, platus, nešališkas publicistinio stiliaus problemų nagrinėjimas čia dera su asmeniniais įspūdžiais.

Apie patį Algimantą Čekuolį plačiau pasakoti turbūt neverta. Tai Lietuvos fenomenas ir unikali asmenybė, išmaišęs kone visą pasaulį, kalbantis net 8 kalbomis. Taip pat tai ir buvęs vyriausias TV laidų vedėjas – jo Popietė su Algimantu Čekuoliu nustojo gyvuoti tik visai neseniai. Šios laidos metu nuskambėjusių pasakojimų pagrindu dažniausiai ir yra leidžiamos autoriaus knygos.

Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu yra viena pirmųjų, išleista dar 2009 metais. Man asmeniškai darosi vis sunkiau atsirinkti ką iš autoriaus knygų jau skaičiau, o ko dar ne. Jos savo pobūdžiu, pavadinimais ir viršeliais gana panašios. Išsiskiria turbūt tik šiemet išleista grožinė rašytojo knyga Teisuolių vakarienė, bet iki jos dar nepriėjau. Laimei atsirado tinklaraštis – mano skaitymo dienoraštis, kuris turėtų neleisti pasimesti ateityje.

Dažnai rašydama apie negrožines knygas mėgstu pasidalinti jų turiniu, kitaip tariant atskleisti ir sutraukti svarbiausias idėjas. Tokiu atveju, net ir neketinantys knygos skaityti žmonės gali pritaikyti sau esminius punktus, o susidomėję paskaityti plačiau. Šįkart nieko panašaus padaryti nepavyktų, todėl net nebandysiu. „Sapiens: glausta žmonijos istorija“ yra tokia plati ir įvairialypė knyga, kad net sunku apibūdinti. Na turbūt įsivaizduojat ką reiškia sudėti visą žmonijos istoriją į kelis šimtus puslapių.

Labiausiai stulbinantis dalykas turbūt yra tai, kad ši knyga nėra paviršutiniška. Dažniausiai stengiantis aprėpti didelį informacijos kiekį rezultatas būna “šakėmis ant vandens”. Tačiau Y. N. Harari savo unikaliame kūrinyje ne tik sugebėjo aprėpti neįsivaizduojamai platų visą Homo Sapiens raidos laikotarpį, bet ir išryškinti svarbiausius momentus, analizuoti juos įvairiausiais pjūviais ir padaryti tai labai neįprastai ir nenuobodžiai.