Dėžutė su drugeliu
Santa Montefiore greičiausiai daugeliui pažįstama rašytoja. Į lietuvių kalbą išversta apie 15 jos romanų. Man tai buvo antroji rašytojos knyga, o perskaičius aplankė savotiškas deja vu jausmas.Įspūdžiai labai panašūs kaip ir po pirmosios ir jie nėra labai teigiami. Man ir pačiai iki galo neaišku, kodėl nusprendžiau antrą kartą bristi į tą pačią upę.

Čilė ir Anglija

Nors skaičiau tik dvi rašytojos knygas, numanau, kad Čilė ir Anglija, bei pagrindinių veikėjų blaškymasis tarp šių teritorijų yra jos kūryboje pasikartojantys motyvai. Kitame Santa Montefiore kūrinyje Dvasių medis labai panašiai, o gal net giliau esame supažindindami su mums tolimos šalies Čilės istorija bei kultūra, ir tai yra pagrindinis šių dviejų knygų privalumas. Kalbant apie Dėžutę su drugeliu, istorinio konteksto čia mažiau, tačiau gamtos aprašymai tiek Anglijoje, tiek Čilėje labai gyvi ir vaizdingi. Ne veltui pagrindinis veikėjas yra keliautojas ir kelionių knygų autorius. 

Knygos siužetas

Kaip ir minėjau, vienas pagrindinių veikėjų yra vienoje vietoje ilgiau nei kelis mėnesius sunkiai nustygstantis rašytojas ir keliautojas čilietis Ramonas. Jo žmona, šviesiauplaukė anglė Helena, sunkiai pritampanti egzotiškoje Čilėje. Iš pradžių leidusis į keliones kartu su vyru, gimus vaikams turėjo pereiti prie sėslenio gyvenimo būdo ir čia užsimezga šios šeimos drama: vienas vis dar trokšta nuotykių, kitas stengiasi mylimą žmogų pakeisti ir sulaikyti šalia savęs.

Knygos siužetas neabsiriboja sudėtingais Ramono ir Helenos santykiais. Dėžutė su drugeliu istorija smarkiai ištęsta laike, tad supažindina ir su jų vaikų Federikos ir Halo likimais, kuriems daug įtakos turėjo tėvų sprendimai.

Dėžutė su drugeliu, tai tėčio Federikai padovanota pasakiško grožio dovana, kurią lydi senovinė legenda. Knygoje ji tėčio meilės ilgesio simbolis, kuris ją ir jos brolį lydi per gyvenimą.

Platus temų spektras

“Gyvenimas – tarsi knyga iš daugybės skyrių, kuriuos sieja viena bendra gija – meilė”

Kaip ir parašyta knygos anotacijoje, o ir šiaip galima nujausti pagrindinė tema knygoje yra meilė. Keliaujant per kelių pagrindinių veikėjų gyvenimus, ją galima pažinti visokią – pačiomis geriausiomis ir blogiausiomis formomis. Visgi meilės tema ši knyga neapsiriboja ir paliečia labai platų temų spektrą: skyrybas ir jų sukeliamą skausmą vaikams, laisvės troškimą, pavydą, savininkiškumo jausmą santykiuose ir t.t.

Nepaisant to, kad nagrinėjama daug svarbių ir jautrių temų, aš sunkiai galėjau toleruoti vietomis labai lengvai, vietomis tikrai stipriai pasireiškiantį istorijos banalumą, stereotipiškus veikėjų poelgius ir ispaniškų muilo operų scenarijų primenančius siužeto vingius. Knygą gelbėjo keletas įdomių veikėjų, pavyzdžiui Helenos kaimynas Anglijoje Nunas, kalbantis kone vien citatomis iš knygų. Dar vienas privalumas, išdailintas ir lengvas rašymo stilius, tiesiog sutvertas nunešti skaitytoją į svajonių pasaulį, kur galima nevaržomai pasigrožėti laukinės Čilės vaizdais.

Kodėl skaityti? Jei jums patinka užsimiršti ir nuo dienos rūpesčių padedančios pabėgti knygos ir jūsų neerzina kartais pasitaikantys logikos trūkumai. Jei mėgstate tradicinius meilės romanus – ši knyga yra “pagerinta” šio žanro versija. Nors knygos turinys manęs per daug nesužavėjo, negaliu paneigti, kad ji parašyta puikiai ir tekstas tikrai įtraukia.

Kodėl neskaityti? Jei labiau mėgstate rimtas knygas – ši knyga pasirodys lėkštoka. Knyga yra tikrai ne iš plonųjų ir aš asmeniškai truputį gailiuosi sugaišto laiko, kurį būtų galima skirti kur kas vertingesnėms knygoms. Santa Montefiore tiesiog nėra mano rašytoja.

Share: