Tai knyga, kurią reikia perskaityti kiekvienai motinai, auginančiai sūnų – girdėjau sakant apie Aušros pažadas. Reikia pripažinti, kad šių raginimų dėka, tikėjausi visai ne to. Įsivaizdavau labai gražią, kupiną atminties ir nostalgijos, idealizuotą istoriją. Tačiau, pasakojimas nors ir turi savito grožio, bet kelia labai prieštaringus jausmus: liūdesį, pyktį, užuojautą. Nepaisant to, gavau dar daugiau nei tikėjausi – vieną įsimintiniausių savo gyvenimo knygų, kuri sudaužė mano širdį, kaip kokia nelaiminga meilė.
Šalia to, atradau rašytojo Romain Gary neginčijamą talentą ir išskirtinumą. Kaip šis žmogus rašo! Subtilus humoras liūdniausiais gyvenimo epizodais, atvirumas, lengvumas ir įžvalgos – vienu taikliu sakiniu atskleidžiančios giliausią prasmę. Pajutau tikrą literatūros magiją – ryšį su istorija žmogaus, kurio seniai nebėra, bet kadaise vaikščiojusio mano miesto gatvėmis. Dabar, kiekvieną sykį eidama pro šalia namų įsikūrusio berniuko skulptūrą, negalėsiu atitraukti užuojautos kupino žvilgsnio.
Autobiografinis romanas
Aušros pažadas yra knyga, kurioje autorius savo gyvenimo istoriją įvelka į romano rūbą. Kaip tikra žanro klasika – daugiausiai dėmesio čia skiriama įvykiams ir vidiniams virsmams, kurie suformavo rašytojo asmenybę. Ir ką čia slėpti, daugiausia jų yra susiję su mama. Viskas rašytojo gyvenime sukasi apie šią neeilinę asmenybę. Romain Gary niekuomet nepažinojo savo tėvo ir vietos romane jam nėra. O mama, centrinė istorijos figūra, visas neišsipildžiusias gyvenimo viltis sudeda į sūnų, pati atsižadėdama bet kokių kitų gyvenimo tikslų ir malonumų.
Romain Gary gyvenimo drama yra gyventi suformuotam svetimų lūkesčių, įkūnyti tam tikrą mamos projekciją, amžiams likti susietam šiuo sunkiai suvokiamu ryšiu. Skaitytojo drama tuo tarpu, žavėtis begaline meile ir bodėtis padariniais, išgyventos be galo prieštaringus jausmus.
Autoironija
Turbūt labiausiai šiame kūrinyje mane sužavėjo savita pasakojimo maniera ir labai atviras, ironiškas požiūris. Turbūt visai kitaip vertinčiau romaną, jei pagrindinis veikėjas būtų aklas mamos manipuliacijoms. Tačiau tas ramus susitaikymas, saviironija, suvokimas ir gyvenimo negandų priėmimas tiesiog nuginkluoja.
Kadangi knyga autobiografinė, autorius puikiai paaiškina pats save. Humoras jam yra susidorojimo su sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis priemonė. Kaip savotiškas gynybos mechanizmas, jis rašytojui padeda pakelti psichologiškai sudėtingas situacijas. Su subtilia ironija papasakota linksmai liūdni vaikystės fragmentai, kurių, beje, didžioji dalis prabėga Vilniuje, kur rašytojas gyveno 1917-1922 metais (o gal 1923 m., ši informacija nėra tiksliai zinoma), teikia šiai knygai unikalų ir tiesiog tobulą balansą teikiantį prieskonį.
Aušros pažadas
Knygos pavadinimas yra labai gražus simbolis – viso gyvenimo tikslo ir nepasiekiamos svajonės. Romain Gary kalba ne tik apie tai, kaip jis kiekvienu savo žingsniu stengėsi patenkinti mamos lūkesčius, bet ir apie tobulumo paieškas ir kūrybą apskritai.
Turbūt labiausiai man įstrigo Romain Gary mintis, teigianti kad gyvenimas yra lyg žongliravimas kamuoliukais. Pasak jo, mes visuomet vaikomės to paskutinio, dar ir dar vieno. Kitaip tariant, kūryboje ir gyvenime siekiame to kas neįmanoma, beprasmiškai bandome nors trumpam prisiliesti prie tikrosios visa ko esmės. Romain Gary man pasirodė toks artimas suvokimu, kad taip dažnai, kai mes bandom aprašyti TAI žodžiais, viskas atrodo tik banalus bandymas. Kaip ir mano pastangos aprašyti šią knygą.
Kodėl skaityti? Esu girdėjusi posakį – iki skausmo gražus. Tad nieko geriau ir nesugalvoju trumpai apibūdinti šį kūrinį. Tai jaudinanti istorija apie gilų, slegiantį ir nenutraukiamą sūnaus ir mamos ryšį. Lietuvos skaitytojams svarbus faktas – Romain Gary vaikystėje kurį laiką gyveno Vilniuje, todėl kūrinyje galima rasti ir sostinės aprašymų. Rinkitės šią knygą, jei norite kūrinio persmelkto liūdesiu, bet kartu išlaikančio optimistinį požiūrį. Aušros pažadas turėtų patikti skaitytojams, kuriems artima saviironija ir šiek tiek nostalgiškas požiūris į gyvenimą.
Kodėl neskaityti? Nes ši knyga po savęs neabejotinai paliks liūdesį.
