Kiek šioje knygoje visko daug – istorijos, vardų, įvykių. Kreta, arba tiksliau Chanija, čia atsiskleidžia visomis spalvomis. Nekaltieji ir kaltininkai būtų galima atskirti į kelis sluoksnius. Visų pirma – XIX a. siekianti salos istorija ir dar senesnių laikotarpių fragmentai, pasakojami pagrindinių veikėjų senelių dienoraščių ištraukų pagalba. Tuomet, jau XXI a. pradžioje savo gyvenimą kuriančių veikėjų likimai. Ir trečiasis – detektyvinis sluoksnis, apimantis vieną šių laikų ir kitą, beveik prieš šimtą metų įvykdytą nusikaltimą.
Knyga paliečia labai skaudžią istorinę žaizdą – Kretos turkų ir graikų santykį bei priešpriešą. Nekaltieji ir kaltininkai ji kerojasi per dviejų šeimų istoriją, tačiau, kalba apie gana universalų reiškinį ir stiprų kultūrinį konfliktą. Skaitydama jaučiau, kad tam, jog iki galo įvertinčiau šį kūrinį man trūksta iš tiesų nemažai: kultūrinio, istorinio ir politinio regiono išmanymo. Nekaltieji ir kaltininkai nėra knyga, kuri skaitytoją už rankos įveda į sunkią temą. Veikiau tai yra kūrinys, kuris gali atsiskleisti jau turint pakankamai žinių. Kultūrinis ir istorinis sluoksnis čia tikrai labai gilus, smingantis iki seniausių skaudulių.
„Piratų saloj susitiksim visi, nekaltieji tiek pat, kiek kaltininkai, – kaip veidrodžiai, vienas į kitą atgręžti.“
Sunki knyga
Visus besidominčius knyga turiu įspėti, skaityti Nekaltieji ir kaltininkai yra labai sunku – nepamesti minties, neiškeliauti pasvajoti, nepasiklysti tarp faktų, datų, vardų. Pagalbos iš rašytojos čia nedaug. Istorijos fragmentai pateikiami nei nenuosekliai, nei chronologiškai. Ribos tarp prisiminimu, kasdienybės fragmentų klaidžiojant Chanijos gatvėmis ir dienoraščių ištraukų dažnai neegzistuoja. Pagirti galima įdomius, išbaigtus, tikroviškus personažais. Taip pat intriguojančią detektyvinę liniją, kuri padeda laikytis įsikibusi siužeto ir teikia šiokį tokį siūlo galą.
Nekaltieji ir kaltininkai
Giliai giliai užkapstyta, faktų jūroje paslėpta šio kūrinio žinutė greičiausiai būtų tokia, kad kalbant apie istoriją, sunku atskirti kas kalti, o kas aukos. Kartais tiesiog net neverta to ieškoti, o tiesiog priimti praeitį tokią, kokia ji buvo – sudėtinga ir daugiaprasmė.
„Tai vanduo, jis teka, sakydavo tėvas, bet šiek tiek jo lieka telkšoti. Pasilenkęs virš jo pamatysi, kad viskas, nors ir keičiasi, lieka absoliučiai nepakitę.“
Kodėl skaityti? Jei jums patiko Orhan Pamuk Juodoji knyga ar Mathias Enard Kompasas. Knygoje daug detalių, faktų, kultūrinių nuorodų. Tai tirštas, sunkus ir didelio susikaupimo reikalaujantis tekstas, atskleidžiantis labai platų Kretos kultūrinį kontekstą.
Kodėl neskaityti? Jei neturite daug laiko, kantrybės ar pamatinių Kretos istorijos ir kultūros žinių.
