Olivija Kiteridž tikrai nėra teigiamas personažas. Įspėju, jei to tikėjotės. Tai romanas apie labai komplikuotą asmenybę, gyvenančią mažame JAV miestelyje, ilgametėje santuokoje. Olivija apie save pasakoja nedaug, didžiąją dalimi tą daro kiti istorijos herojai. Knyga talpina 13 trumpų pasakojimų, kurie, tarsi dėlionės fragmentai, leidžia suvokti pilną asmenybės paveikslą. Vienuose iš jų Olivija tarsi nereikšminga statistė, kituose – pirmaplanė aktorė.
Kokia Olivija vienu sakiniu? Empatiška, jautri, kartu labai tvirta, mylinti, tačiau aplink save sėjanti daug skausmo. Olivija Kiteridž yra ne tik apie vieną moterį, bet ir apie santuoką, šeimą, skausmingus tėvų ir vaikų santykius, ilgesį, vienatvę. Pažadu, kad baigę skaityti užduosite sau ne vieną ir ne du rimtus klausimus.
„Jai nepatiko būti vienai. Dar labiau jai nepatiko būti tarp žmonių.“
Tėvai ir vaikai
Tai, turbūt, yra neišsiamema tema, kuri labai detaliai ir gausiai narpliojama literatūroje. Bent jau man labai dažnai pasiseka tokius kūrinius pasirinkti. Olivija Kiteridž pasakoja apie šiek tiek slegiančią, toksišką motinišką meilę sūnui. Viena pusė nesupranta iš kur kyla šaltukas, kita yra giliai ir turbūt nepagydomai sužeista.
„Olivija būtų sutikusi sėdėti bet kokiame asfaltuotame kieme, kad tik turėtų šitai – savo sūnų; ryškų plūdurą tylios baimės įlankos vandenyse.“
Man regis, Olivija pasakoja apie labai skausmingas meilės apraiškas šeimoje. Kai labai myli savo vaiką, tačiau nemoki ar negali to parodyti tinkamai. Apie santuoką, kuomet meilė rusena tik vienoje pusėje, tačiau niekas nėra per daug ryžtingas keisti status quo.
Krosbio miestelis
Autorė piešia labai gyvą ramaus kampelio Meino valstijoje paveikslą. Kūrinys prabėga pro tikrai nemažą dalį jo gyventojų, trumpų gyvenimo fragmentų, kurie dažnai labai taikliai ir glaustai nusako jų egzistencijos problemas. Didžioji jų dalis yra vyresni žmonės, o jų istorijos alsuoja ilgesiu, prabegusio gyvenimo refleksija, svarstymais ar dar yra erdvės ką nors pakeisti.
Tokiu rašymo stiliumi Olivija Kiteridž yra labai originali. Kita vertus, vietomis skaitant pykteli – kur Olivija, kas šie žmonės, kodėl jie svarbūs pasakojimui? Dažnu atveju taip ir lieka neaiškus koks jų vaidmuo. Kai kurios istorijos atrodo labiau tolimos nuo pagrindinės veikėjos gyvenimo. Tačiau, užvertus knygą ir įspūdžiams susigulėjus supranti, kad Olivijos istorijai reikėjo fono, konteksto. Ir kad viskas šioje knygoje turi savo vietą.
Beje, pagal šią knygą pastatytas puikus serialas, kurį žiūrėjau prieš kelerius metus ir vis dar negaliu pamiršti. Rekomenduoju!
Kodėl skaityti? Olivija – vienas stipriausių personažų, kada nors sutiktų literatūroje. Jums reikia su ja susipažinti, atrasti kokias emocijas ji jums sukelia ir ką tai galėtų reikšti. Skaitykite, jei jums rūpi ar žavi vienatvės tema.
Kodėl neskaityti? Jei šiuo metu ar apskritai vengiate gana depresyvios literatūros ir niūrokos, liūdesio persmelktos mažo miestelio atmosferos.
