Dar vieną knyga apie rasizmą. O jei tiksliau – apie mirties bausmei nuteistą jauną vaikiną. Atrodo panašių kūrinių jau skaičiau nemažai ir nieko ypatingo nesitikėjau. Tačiau, Paskutinė malonė tapo staigmena. Pasakojimo būdas, kuomet istorija pateikta iš daugelio veikėjų perspektyvos, neleido nuobodžiauti ir skatino spėlioti, kaip viskas yra susiję. Kartu, autorė sugebėjo istoriją pateikti labai jautriai. Taip, kad širdį skaudėtų ne tik dėl pagrindinio istorijos herojaus, bet ir dėl kitų šalutinių veikėjų, bei plačiai išsikerojusio rasizmo JAV XX a. viduryje apskritai.
Paskutinė gyvenimo para
Nuostabu, kad knyga yra tokia trumpa (vos iki 200 puslapių), o sugeba papasakoti tiek daug. Taip pat jos pasakojimas telpa ir į labai siaurą laiko rėmą – paskutinę 17-mečio Vilio gyvenimo parą laukiant teismo paskirtos egzekucijos elektros kėdėje. Paskutinė malonė palengva atskleidžia jo nusikaltimo istoriją. Kūrinys taip pat leidžia tiek Vilį, tiek visą kūrinio problematiką išvysti kelių kitų personažų akimis. Įdomu, kad kitų veikėjų perspektyvos kurį laiką atrodo visai nesusijusios su pagrindine istorija ir autorė tik palengva atskleidžia sąsajas. Knygos rašymo stilius labai paprastas, tačiau itin paveikus emociškai. Nesu tikra kokių literatūrinių triukų pagalba autorei pavyko tai padaryti. Tačiau, skaitydama jaučiau sruvenant įtampą ir gailestį, dėl visų panašių kada nors realybėje įvykusių istorijų.
Visuomenės žiaurumas ir abejingumas
Paskutinė malonė yra knyga ne tik apie vieno vaikino istoriją, tačiau apie visuomenės abejingumą ir netgi žiaurumą juodaodžių jos narių atžvilgiu. Kūrinyje puikiai pavyksta pateikti vidinį konfliktą tarp noro apsaugoti savo vaiką ir elgtis teisingai visuomenės atžvilgiu. Knygoje taip pat akis bado kai kurių žmonių nesupratimas, kad visi vaikai yra kažkieno vaikai. Ir jų netekties skausmas yra lygiai toks pats didelis, nepaisant to, kokia yra nelaimės priežastis.
Kodėl skaityti? Jei jums patiko Dėdės Tomo trobelė. Ši knyga nors ir glaustesnė, tačiau labai jautriai pateikia rasizmo JAV XX a. viduryje problematiką ir visuomenėje vyravusius dvigubus standartus. Beje, knygos istorija yra paremta tikrais faktais, remiantis dviejų iš tiesų vykusių teismo procesų eiga.
Kodėl neskaityti? Jei nemėgstate šiek tiek atvirų pabaigų.
