Čia svarbu paminėti, kad ši situacija nėra rašytojo vaizduotės vaisius. Tai tikra istorija, prieš 10 metų nutikusi žinomo vokiečių leidinio Der Spiegel redaktoriui, šios knygos autoriui. Tiesa, jis pats pripažįsta, kad realybėje situacija baigėsi kitaip – kur kas mažiau dramatiškai. Tuo tarpu knyga gimė ne tik iš noro pasidalinti patirtimi, bet ir iš galvoje nerimusių pasvarstymų – kas būtų jeigu būtų.
Visgi nerimą keliančio kaimyno istorija, yra tik knygos paviršius, iš tiesų ji pasakoja kur kas daugiau ir nagrinėja svarbius moralės klausimus bei etines problemas.
Struktūra
Baimė man pasirodė išskirtinė savo struktūra. Ar dažnai sutinkate knygas, kuriose nėra skyrių? Bent man tai buvo naujiena. Visas knygos tekstas yra vientisas pagrindinio veikėjo monologas. Jis keliauja savo atminties labirintais ir ne tik pasakoja neįtikėtiną jo šeimą sukrėtusią istoriją, bet ir leidžiasi į savo prisiminimus, nagrinėja santykius su savo šeimos nariais, ypatingą dėmesį skirdamas savo tėčiui. Jis šioje knygoje yra viena esminių figūrų.
Baimė nėra ta knyga, kuri leistų įsijausti į istoriją ir ją kartu išgyventi kartu su pagrindiniu veikėju, jausti įtampa ir laukti netikėtų siužeto vingių. Anaiptol, istorija knygoje pateikiama netradiciniu būdu – pradedant nuo atomazgos ir veikiau kviečia kartu pažvelgti į jau pasibaigusį veiksmą, ieškoti esminių kritinių momentų, lemtingų posūkių ir galbūt padarytų klaidų.
Kol šio dalyko nesupratau, buvau nepatenkinta, kad aprašymas ant knygos nugarėlės atskleidžia beveik visą siužetą (jei norite daugiau staigmenų, geriau neskaitykite). Vėliau visgi tapo aišku, kad ne pats siužetas yra knygos esmė, o įvykio kontempliacija pagrindinio veikėjo Randolfo galvoje.
Baimė – plačiaja prasme
Šios knygos pavadinimas kaip niekad taikliai atskleidžia jos esmę. Manyčiau knyga iš esmės nagrinėja baimę kaip jausmą. Rašytojas tarsi kelia klausimą ar keistuolio kaimyno atvejis sukėlė pagrindiniam veikėjui Randolfui baimę? O galbūt ta baimė jo viduje gimė kur kas anksčiau nei galima numanyti ir tik laiko klausimas kada koks nors išorės dirgiklis būtų leidęs jai prasiveržti. Manau būtent todėl rašytojas atskleidžia Randolfo vaikystės fragmentus ir nagrinėja jo asmenybei didžiulę įtaką padariusį santykį su tėvu.
Kita svarbi tema nagrinėjama šioje knygoje – galimas atsakas į baimę ir grėsmę. Skirtingų veikėjų pagalba yra piešiami galimi elgesio modeliai: atsitraukimas, išreikšta arba paslėpta agresija. Baimė kviečia pamąstyti, ar visos priemonės yra pateisinamos siekiant apginti savo šeimą. Ar verta pasitikėti valstybe ir įstatymais, ar visais atvejais teisinės priemonės yra pakankamos, o galbūt yra niekur neapibrėžtų situacijų ir spragų. Bent aš tikrai pagavau save besvarstant ar jaučiuosi saugi, ar visuomet pasitikėčiau teisinėmis priemonėmis, kur yra ta riba, kuomet pradėčiau svarstyti apie alternatyvius metodus.
Galiausiai, turbūt esminė linija knygoje yra pažadinti tėvų instinktus ir kviesti pasvarstyti, ko jie imtųsi siekdami apsaugoti savo atžalas. Juk būtent vaikų saugumas turbūt yra didžiausias kiekvieno jų turinčio žmogaus baimės jausmo šaltinis.
Kodėl skaityti? Jei kada nors turėjote netikusių kaimynų,kurie gadino jums gyvenimą. Jei turite vaikų, bus lengviau įsijausti į pagrindinio veikėjo dramą. Skaitykite jei baimė ir jos šaknys jums yra įdomi tema. Taip pat jei mėgstate tikrais įvykiais paremtas istorijas. Rinkitės, jei jums patinka knygos, kuriose daugiau apmąstymų ir atsiminimų nei realaus veiksmo.
Kodėl neskaityti? Jei tikitės, kad knyga jums leis išgyventi baimę ir įtampą – “panašu, kad šios knygos tikslas ne sukelti stiprias emocijas, o greičiau leistis į apmąstymus. Įtempto skaitinio besitikintiems gali nepatikti lėtas tempas.
