Pirmas įspūdis – seniai skaičiau ką nors įdomesnio! Kūno maištas nagrinėja vaikystės patirčių poveikį ne tik suaugusio žmogaus gyvenimui, bet ir kūnui. Tuo tarpu reikšmingi vaikystės potyriai šioje knygoje yra ne tik siaubingi traumuojantys nutikimai ir nelaimės, bet ir bet kokie kiti vaiko apleistumo ir skaudinimo momentai. Visa autorės pristatoma koncepcija nuskambėjo labai netikėtai ir prieštaraujantys tam ką dažniausiai galime girdėti kalbant apie santykį su tėvais – nereikia laikyti nuoskaudų, svarbu atleisti, prisiimti atsakomybę, judėti pirmyn ir t.t. Taigi, autorė čia kalba apie dirbtinio atleidimo ir emocijų neigimo žalą.
Tačiau psichologinė teorijos dalis užima tik nedidelę šios knygos dalį. Vėliau, dar įdomiau. Autorė nagrinėja žinomų rašytojų biografijas, jų santykius su tėvais ir kaip šis santykis atsispindi jų kūryboje. Buvo labai daug negirdėtų faktų, pavyzdžiui, kūrybai svarbūs Marcel Proust gyvenimo momentai. Nuoširdžiai, gaila, kad ši knyga tokia trumpa, norėčiau, kad autorė bent trigubai tiek prirašytų.
Šeimos problemų atspindys kūryboje
Autorė kelia labai įdomią mintį apie tai, kas yra kūryba. Galbūt rašytojai naudojasi literatūra kaip psichoterapija? Pasak Alice Miller tai, ko negali išsakyti realiame gyvenime kūrėjai perteikia kurdami meną ir nebūtinai literatūrą. Tuo tarpu skaitantys ir kitaip su menu susiduriantys randa save ir susitapatina. Skaitydama Kūno
maištas daug galvojau apie psichologines traumas. Kiek daug meno, knygų, muzikos, filmų gimė dėl toksiškų santykių ir kitokių neigiamų patirčių? Daug, jei ne didžioji dalis. Koks būtų pasaulis, jei visi būtų visiškai sveiki ir konstruktyvūs?
Geriausia knyga tėvams
Skaitydama, žinoma, nemažai galvojau apie savo vaikystės patirtis. Tačiau labiausiai mane knyga sukrėtė kaip žmogų šiuo metu auginantį vaikus. Kaip svarbu šį darbą daryti atsakingai ir pagarbiai! Kaip svarbu, o kartu sudėtinga kurti šiltą palaikantį ir draugišką ryšį, kartu išlaikant ribas, atliepiant savo poilsio, tvarkos ir taisyklių poreikį. Dabar dar geriau suprantu, kad užaugę vaikai neprivalės nei manęs mėgti, nei bendrauti, nei gerbti, nei mylėti. Visa tai yra ne duotybė, o dovana, kurią gauname mainais į pagarbų elgesį ir nuoširdų santykį.
Kodėl skaityti? Dviguba nauda! Įdomu bus ir besidomintiems psichologija ir rašytojais bei jų biografijomis. Labiausiai patiks tiems, kas domisi abiejomis sritimis.
Kodėl neskaityti? Kai kurie autorės teiginiai apie psichosomatiką ir sąsajos tarp psichologinių problemų ir ligų atrodo abejotini ir nebūtinai aiškiai moksliškai pagrįsti. Šį dėmenį vertinant atsargiai, knyga vis vien labai įdomi.
