Trumpa, įtaigi ir įspūdinga. Žvaigždės valanda – vieno vakaro knyga, kurios veiksmas driekiasi vos per daugiau nei šimtą puslapių. Parašyta ji kiek neįprastu būdu, pasakotojui kalbant su skaitytoju ir vis dvejojant savo žodžiais. Forma suteikia siurrealizmo įspūdį, kuris gražiai dera su labai paprastu, buitiniu ir eiliniu pasakojimu apie merginą. Regis nieko ypatingo, nepaprasto neįvyko, tai kodėl užvertus paskutinį puslapį taip slogu ir skaida širdį? Kaltinu autorės talentą.
Clarise Lispector asmenį būtina paminėti prieš kalbant apie knygą. Tai brazilų rašytoja, gimusi, beje, Ukrainoje, kūryba aplenkusi savo laikmetį. Tiesa, rašytoja ji savęs nelaikė, dirbo mados žurnaliste. Nepaisant to ji parašė aštuonis romanus ir daug trumpų istorijų. Clarise Lispector yra lyginama su garsiausiais pasaulio rašytojais, nors yra dar sąlyginai mažai žinoma. Autorė mirė 1977, būdama beveik šešiasdešimties, o jos kūryba vis dar nepamirštama, vis iš naujo atrandama ir vis labiau populiarėjanti tarp kritikų ir ne tik. Apibūdindami jos asmenybę amžininkai mini mistiką, nerimą ir glamūrinę išvaizdą. Net neabejoju, kad pati ji buvo tokia pati išskirtinė ir įdomi, kaip ir jos kūryba.
Nužmogintas žmogus
Žvaigždės valanda yra viena tų trumpų, bet itin stiprų emocinį užtaisą turinčių knygų. Lyginčiau su Motinų sekmadienis arba Prieraišumo laisvė. Visa istorija sukasi apie merginą, bandant paaiškinti kokia ji eilinė, neįdomi, paprasta. Jos istorija, tokia pati kaip daugelio. Man pasirodė, kad knygoje slypi stipri socialinė kritika, su žmogiškumo ir vertės moraliniais bei filosofiniais klausimais. Brazilija, šalis, kurioje gyveno ir kūrė autorė turi ne tik didelę populiaciją bet ir yra bei buvo kankinama turtinės nelygybės problemų. Man pasirodė, kad šis kūrinys yra apie tam tikrą žmogiškumo praradimą, nuvertinimą žmogaus, kuris kuria nedidelę ar jokios ekonominės vertės. Galiausiai apie susvetimėjimą dideliuose miestuose, kuriuose žmonės ieško geresnio gyvenimo ir sėkmės.
Neįprastas rašymo stilius
Literatūroje, regis, jau yra išbandyta viskas. Nepaisant to, skaitant Žvaigždės valanda aplanko naujumo ir netikėto žvilgsnio kampo į žmogaus vidinį pasaulį jausmas. Dar keisčiau, kai patiri tai knygoje, kuri parašyta prieš kelias dešimtis metų. Clarise Lispector abejojantis pasakotojas panardina į pasąmonės srautą primenantį monologą. Jis atskleidžia merginos, kuri aplinkinių akimis bus tik tyli ramiai besidarbuojanti mergina, bandanti įtikti visiems aplinkui ir regis, nieko nesitikinti iš gyvenimo. Juk smalsu, kas slypi po apgaulinga išore?
Kodėl skaityti? Rekomenduoju visiems pasiilgusiems originalumo, ieškantiems liūdno, gražaus, jautraus, sukrečiančio vieno vakaro skaitinio.
Kodėl neskaityti? Abejojantis pasakotojas savo pasvarstymais užima nemažą ir taip trumpo kūrinio dalį. Lyg ir originalu, bet truputį ir erzina.
