Ši knyga paremta labai įdomia teorija, kuri teigia, kad žmogaus gyvenimo kelias yra nulemtas ankstyvosios vaikystės patirčių. Toks scenarijus labai mažai kinta laikui bėgant ir tiek tuomet, jei žmogus imasi sąmoningų ir aktyvių pastangų jį keisti. Taigi, Scenarijai, kuriais gyvena žmonės yra pagalba pažvelgti į save iš šalies, paieškoti kas mūsų elgesyje yra natūralu, sava ir teikia naudą, o kas yra tiesiog vaikystėje neteisingai išmokėtos pamokos, trukdančios mums laimingai gyventi. Tiesa, iš karto reikėtų paminėti, kad knyga nėra slystanti paviršiumi ir ją reikėtų rinktis tik nebijant nerti giliau į psichologijos mokslą. 

Skirtingos ego apraiškos

Prieš pradedant narplioti gyvenimo scenarijus, knygoje pateikiama teorinė dalis, kuri supažindina su išreikšto ego pavidalais – tėvo suaugusiojo ir vaiko. Man patiko, kad autorius iš karto įspėjo, kad ši dalis nors ir reikalinga knygos temai suvokti, yra sudėtinga ir dažnam gali pasirodyti nuobodi. Na, aš skaičiau su dideliu užsidegimu ir visiška nuoširdžiai susidomėjusi. Galbūt todėl, kad visos šios su žmogaus ego ir transakcine santykių analize susijusios sąvokos man buvo naujos ir negirdėtos. Supratau, kad iki Scenarijai, kuriais gyvena žmonės skaičiau tik populiariosios psichologijos knygas ir šio mokslo subtilybes knibinėdavau tik paviršiuje.

Pagrindinė žinutė, kurią išsinešiau iš šios dalies – galvoje mus mokantis ir elgesį komentuojantis, kartais kritiškas, kartai guodžiantis balsas nebūtinai yra mums gero linkintis. Autorius tą netikrą pagalbą vadina kiauliškuoju tėvo ego. Ir sunkus darbas yra atskirti jį, nuo tikrojo tėvo ego mūsų galvose, kuris iš tiesų turėtų mus saugoti ir globoti.

Gyvenimo scenarijai

Tai kokie gi tie dažniausiai pasitaikantys gyvenimo scenarijai? Autorius juos skiria į banaliuosius ir tragiškuosius. Pastarieji, pasak autoriaus, sutinkami gana retai, todėl jie knygoje detaliau neplėtojami. O gaila, manau būtų buvę įdomu. Tuo tarpu banalieji scenarijai iš tiesų banalūs ir aš realybėje turbūt nebuvau sutikusi nei vieno kažkurį iš jų pilnai įgyvendinančio žmogaus. Turbūt reikėtų pastebėti, kad knyga pirmą kartą 1974 m., todėl didžioji dalis scenarijų smarkiai susiję su visuomenės primestais lyčių stereotipais. Kas šiandien nors vis dar aktualu, tačiau tikrai taip stipriai kaip anuomet.

Iš tiesų apie lyčių vaidmenis Scenarijai, kuriais gyvena žmonės kalbama tikrai nemažai. Taip yra todėl, kad dažnai tėvų vaikams primetami vaidmenys, susiję su lytimi, vėliau turi labai didelę įtaką vaikų gyvenimo scenarijams. Ir nuo jų kenčia ne tik moterys, kurios paskatinamos būti silpnos ir rūpintis kitais pamirštant save, bet ir vyrai, kurie nuo vaikystės raginami nereaguoti į savo jausmus, blokuoti savo emocijas. Ši knyga gali būti tarsis raktas į supratimą, kodėl sunku kalbėti apie savo poreikius, kodėl patys neleidžiam sau būti mylimi, kodėl sunku būti savarankiškais ir spręsti savo problemas.

Galios kovos ir kiti žaidimai

Kalbant apie santykius, ši knyga pateikia laibai įdomios informacijos apie taip vadinamus žmonių žaidimus, kurių dėka santykiuose jie siekia savų tikslų. Autorius pasakoja apie daugelio iš jų žalą ir kaip viskas būtų paprasčiau jeigu visi vietoje jų tiesiog mokytumės bendradarbiauti.

Man patiko informacija apie žmonių ko gero dažniausiai žaidžiamą aukos, persekiotojo ir gelbėjimo žaidimą. Autorius puikiai iliustruoja, kaip skirtingos situacijose mes mėgstame keistis šiais vaidmenimis. Scenarijai, kuriais gyvena žmonės paaiškinama, kodėl nereikėtų dalyti neprašytų patarimų ir nesiimti gelbėtojo vaidmens, nes auka ar pats gelbėtojas greitai gali tapti persekiotoju. Knyga atsakė į keletą mane tikrai dominusių klausimų, kaip geriau elgtis, kuomet matai šalia nelaimingą žmogų ir lyg ir norisi jam kažkuo padėti.

Scenarijai, kuriais gyvena žmonėslabai dažnai minimas Dr. Bernsas ir jo darbas Žaidimai, kuriuos zaidžia žmonės. Scenarijų teorija, pasirodo neatsiejama nuo jo darbų. Pastebėjau, kad leidykla Vaga kaip tik šias dvi knygas perleido vienu metu ir turbūt ne veltui. Jei būčiau žinojusi, pirmiau būčiau skaičiusi Žaidimai kuriuos žaidžia žmonės, nes Scenarijai didele dalimi pastatyti ant šio leidinio pamato.

Iš tėvų perspektyvos

Knyga taip pat turėtų būti aktuali tėvams. Ir ne tik todėl, kad būtume atidūs ir neįspraustume vaiko į konkretų teigiamą ar neigiamą gyvenimo scenarijų. Taipppat suvoktume, koks elgesys yra potencialiai žalingas. Knygoje taip pat yra skyrius apie tai, kaip užauginti savarankiškus vaikus. Čia plėtojama mintis, kad turėtume kuo anksčiau adekvačiai įvertinti vaiko galimybes spręsti pačiam ir mokytis iš savo klaidų.

Kodėl skaityti? Jei norite gilintis į psichologijos mokslą, o ne vaikščioti populiariosios šio žanro versijos paviršiumi. Jei norite pažvelgti į savo gyvenimą iš šalies, lengviau atskirti, kas jums yra primesta, o kas yra tikrieji jūsų jausmai ir poreikiai. Jei domitės psichoanalize, svarstote išbandyti grupinę terapiją. Kartais man atrodė, kad ši knyga parašyta tarsi psichoanalizės profesionalams, todel jos dėka tarsi galima atsidurti kitoje barikadų pusėje, sužinot kaip dirba psichologai, kaip geriau pasirinkti specialistą tinkamą sau.

Kodėl neskaityti? Nes knygos esmė – pasakojimas apie dažniausiai pasitaikančius žmonių gyvenimo scenarijus buvo pilnas stereotipų ir tapo mažiausiai įdomia knygos dalimi. Visa šalia pagrindinės temos pateikta informacija buvo kur kas naudingesnė. Nesirinkite, jei baiminatės sausoko, mokslinio rašymo stiliaus.

Share: