Užrašiau apžvalgos antraštę ir galvoju, ar čia autorius taip subtiliai mus programuoja 2029 metams? Na, tokios mano mintys puikiai atskleidžia knygos efektą – visur pradedi matyti slaptas politines strategijas, kaip ir povandeninėmis srovėmis tekančius verslo magnatų pinigus, bei didžiosios kaimynės bandymus kištis į rinkimus ir juodąsias technologijas. Aš manau, kad būtent toks ir buvo Andriaus Tapino tikslas. Ne, greičiausiai ne Lietuvos vadovo postas. Įtarčiau, kad knyga Prezidentas gimė iš pilietinės atsakomybės ir intensyvių svarstymų kaip dar žmones priversti matyti ir suprasti daugiau to, kas vyksta Lietuvos politikoje, bei paraginti juos eiti balsuoti.
Rinkimų valanda
Ta pati mergelė tik kita suknelė – sukasi mano galvoje lietuvių liaudies patarlė. Skaitant Prezidentas man vis primindavo pirmąją autoriaus knygą Vilko valanda. Ta pati dinamika – kaip rutuliojasi veiksmas, kaip greitai, jų per daug neišvystant vienas kitą keičia skirtingi veikėjai. Netgi tarp pačių personažų portretų kažkiek mačiau panašumų. Na, reikia pripažinti, tik kad fantastikos elementus pakeitė labai tikroviški politiniai žaidimai ir intrigos, o Vilnių užpuolė ne geležinis vilkas, o išorės jėgų, siekiančių paveikti vidinius šalies procesus pinigus tiesianti ranka.
Iš esmės didžiausias knygos privalumas yra tas pats, kaip ir Vilko valanda – tai yra puiki knyga pramogai. Iš tiesų net stebiuosi, kaip įmanoma apie politiką ir nešvarius jos žaidimus kalbėti taip lengvai ir šmaikščiai, kad būtų prieinama turbūt absoliučiai kiekvienam skaitytojui. Ir jeigu pirmojoj autoriaus knygoj buvo smagu aptikti Solomoną ir Rožytę, tai šioje knygoje šypseną kelia stalo žaidimo skandalas (pinigai Monopolio dėžutėj), užsispyręs ir kartu dėl dalyvavimo rinkimuose blefuojantis seimo pirmininkas, partijos anūką keičia žentas ir dar daugybė kitų realaus gyvenimo paralelių.
Knyga, kurios veiksmas yra dabar
Labai keistas jausmas skaityti knygą, kurios veiksmas didžiąją dalimi rutuliojasi realiu skaitymo metu (2019 balandis). Na, knygoje jis gal kiek intensyvesnis nei šiuo metu pas mus, bet labai panašu. Iš esmės kyla klausimas – dabar skaityti įdomu, viskas artima ir pažįstama, bet ar turi Prezidentas kokią nors išliekamąją vertę? Koks jausmas bus ją skaityti po metų ar dviejų – atsakymo, deja, nežinau.
Lyg ir smagus dalykas, kad beveik visi knygos politiniai veikėjai turi gan lengvai atpažįstamas atitikmenis iš realybės. Kita vertus, kažkaip imi abejoti, kokio žanro kūrinį skaitai. Lyg ir fikcija, bet viskas taip pažįstama, kad net darosi panašu į kažkokį šaržuotą realybės atpaskojimą, siekiant paaiškinti slaptus politikos ir rinkimų užkulisius taip, kad suprastų bet kas. Na, bet turbūt tam ir yra skirta ši knyga – linksmai ir lengvai praleisti porą vakarų ir būtinai nueiti balsuoti.
Kodėl skaityti? Jei dvejojat ar verta balsuoti prezidento rinkimuose. Tai lengvas, pramoginio žanro skaitinys. Jei nieko daugiau nesitikėsite – puikiai praleisite porą vakarų ir galėsite pakikenti iš Lietuvos politinių aktualijų. Giriu už humoro jausmą ir keletą netikėtų siužeto posūkių.
Kodėl neskaityti? Nes knyga man pasirodė toks lengvas produktas – veikėjų portretai “nusirašyti” iš realybės, kai kur rodos tik vardas pakeistas. Aš turiu rimtų abejonių dėl kūrinio išliekamosios vertės, nes viskas čia sukurpta pagal šių dienų aktualijas.
