Meilėje kaip kare
Neapsigaukite, po mįslinga slapyvardžiu slypi lietuvių autorės kūrinys. Tiesa apie autorę tik tiek ir žinome, kad ji rašo lietuvių kalba. Bent jau man daugiau informacijos nepavyko surasti. Prieš metus išleidusi romaną „Būti su ragana“, ji grįžta su nauja knyga – „Meilėje kaip kare“.

Man sunku kalbėti apie meilės romanus, kadangi nesu daug jų skaičiusi. Visgi palyginus su tuo ką man teko skaityti, knyga paliko gana teigiamą įspūdį. Savo laiku esu perskaičiusi visas Saulėlydžio knygas ir netgi pirmą 50 pilkų atspalvių dalį, taigi „Meilėje kaip kare“ man pasirodė kaip lietuviška šių kūrinių versija, tik be vampyrų ir sekso scenos čia kur kas subtilesnės.

Manau, kad nebūtų sąžininga šią knygą vertinti pasitelkiant intelektualios literatūros standartus. O jei vertinti kaip romaną, kurio tikslas atitraukti skaitytoją nuo rūpesčių ir įtraukti jį į kitą realybę, tuomet ši knyga savo paskirtį atlieka. Jei užmerksime akis prieš gana nuspėjamą siužetą, standartinus veikėjų portretus ir dažnai erzinančius jų poelgius – knyga parašyta tikrai gerai. Gerai ta prasme, kad akys lengvai slysta per tekstą, nors ir jauti kuria linkme suksis siužetas, istorija įtraukia, tekste nėra jokių grubių loginių klaidų.

Kaip negalime be pertraukų maitintis sveikai, nepasimėgavę desertu, taip greičiausiai negalime skaityti vien rimtų knygų, nepasinėrę į panašią istoriją, kuomet nereikia įtemptai mąstyti o tiesiog ilsėtis ir mėgautis. Dėmesio erotikos mėgėjams – knygoje nuolat stengiamasi palaikyti seksualinę įtampą o ir sekso scenų čia taip pat nemažai.

Knygos veiksmas vyksta Vilniuje. Pagrindinė veikėja Lilijana užsispyrusi karjeriste, dirbanti įmonėje, kurioje dėl gandų, jog yra boso meilužė jos šalinasi visi bendradarbiai. Nepaisant to, mergina toliau dirba, kadangi dėl asmeninių priežasčių jai šiuo metu itin trūksta pinigų. Negana to, kuomet įmonės vadovą ištinka širdies smūgis, įmonės vairą perima jo sūnus Arėjas, kuris iš anksto yra nusistatęs prieš merginą, tačiau negali jos atleisti dėl jos disponuojamos su įmonės veikla susijusios jautrios informacijos. Taigi tokiame kontekste užsimezga meilės istorija, kuri prasideda nuo stiprios abipusės neapykantos ir turbūt patys įtariate kuo baigiasi.

Nors šią knygą perskaičiau lengvai ir greitai, man asmeniškai ji buvo per saldi. Baigus skaityti jausmas maždaug toks, tarsi praradus saiką suvalgytum visą kondensuoto pieno indelį. Ar kažkas tokio. Banalios romantikos man čia buvo gerokai per daug, aš vis tik labiau dramų žmogus.

Kodėl skaityti? Jei jums šiame gyvenimo etape trūksta romantikos ir kūnu seniai lakstė šiurpuliukai – bus pats tas. Jei jums patiko 50 pilkų atspalvių ar Saulėlydžio saga. Jei ieškote lengvo kūrinio poilsiui.

Kodėl neskaityti? Jei ieškote rimtos knygos. Jei jūs nemėgstate per daug saldžių ir nuspėjamų meilės romanų.

Share: