Rašytojo biografija ir grožinis kūrinys viename? Pasirodo būna ir taip. Galima būtų šiek tiek pykti ir stebėtis dėl Flobero papūga eklektiškumo – kiekvienas skyrius demonstruoja vis kitokią prieigą prie Gustavo Flobero asmens nagrinėjimo. Visgi aš kūriniui viską atleidžiu – mane papirko Julian Barnes įžvalgos mano mylimomis praeities ir atminties temomis bei gražus autoriaus (arba pagrindinio knygos veikėjo) ir Gustavo Flobero ryšys. Jų dialogas mezgamas Ponios Bovari ištraukų ir rašytojo dienoraščio įrašų pagalba. Pasirodo artimoms sieloms surasti viena kitą net ir skirtingi šimtmečiai nėra kliūtis.
Kartais praeitis - nepagaunama kaip vėjas, kartais slapta tūnanti - kaip lokys irštvoje, o kartais - tiesiog kaip ryškiaspalvė papūga, pašaipiomis akutėmis dėbsanti į tave iš miško glūdumos.
