Retai būna knygų, ypač tokios apimties kaip ši Haruki Murakami trilogija (bendrai sudėjus kokie 1200 puslapiai), kurias perskaičius apima liūdesys. Atrodo skaityčiau dar ir dar. Skaitant pabaigą padažnėjo pulsas ir kūnu bėgiojo šiurpuliukai, kurie dažniau būna tikrai gražios muzikos ir ją lydinčio jausmo palydovai. Man regis 1Q84: Trečia knyga paralelės su Orwellu ir Mažieji žmonės nuėjo į antrą planą. Tuo tarpu ryškioje dviejų mėnulių šviesoje nušvito meilės ir sielos dvynio paieškų tema. Nesiskundžiu – gražu. Net labai gražu.
Apie mane
Labas, mano vardas Ieva, gyvenu Vilniuje. Gyvenime stengiuosi vadovautis mažiau yra daugiau principu, o laisvą laiką skirti paprastiems malonumams – knygoms ir rašymui. Taip atsirado šis tinklaraštis, skirtas dalintis įspūdžiais apie perskaitytas knygas.
