Ši knyga nėra patarimų rinkinys ir tikrai ne greita pagalba pašlijus santykiams. Tai labai graži ir gili santuokinio ryšio prigimties, istorijos ir prasmės analizė. Kliūčių ruožas santuokos krizes visų pirma pristato kaip susidūrimą su mumis pačiais, galimybę lupti nuo savęs sluoksnius, kastis iki skaudulių ir pagaliau tapti labiau vientisais žmonėmis, kartu išlaikant santykį su kitu. Santuoka šioje knygoje neidealizuojama, tačiau pristatoma kaip neišsemiamų galimybių laukas tobulėti pačiam. Man Kliūčių ruožas be galo patiko, tačiau neskubėčiau jos rekomenduoti visiems – labiausiai jos prasmę turėtų įvertinti pusamžį perkopę žmonės. Taip pat tie, kam įdomu gilintis į žmonių santykių prigimtį ir psichologiją apskritai. Šioje knygoje beveik nėra praktiškai pritaikomų greitų patarimų, tačiau turbūt todėl, kad knygoje aptariamose situacijose tokių paprasčiausiai nėra. 

Tai knyga kuri pasirodys artima visiems overthinker’iams arba kitaip – mėgstantiems permąstyti dalykus – dar ir dar kartą. Griovio herojus, Amsterdamo miesto meras gyvena savo gan ramų ir sėkmingą gyvenimą, kol jo protas neužsikabina už regis eilinio jo žmonos ir mero pavaduotojo pokalbio fragmento. Begalę kartų persukdamas šį trumpą pašnekesį savo mintyse tarsi įrašą, jis panyra į abejonių ir įtarumo liūną, arba galbūt labiau tiktų sakyti griovį, iš kurio kelio atgal į pradinį tašką nebėra.

Skaitant Griovys visą kūrinį įtemptai svarstai ar pagrindinis veikėjas paranoikas ar tiesiog labai įžvalgus žmogus. Ir Herman Koch gerai išlaiko įtampą šiuo klausimu iki pat pat paskutinio puslapio.