Apie šią knygą sklandė didelis gerų atsiliepimų šleifas, tad ir lūkesčiai buvo atitinkami. Deja, Tarnaitės pasakojimas manųjų nepateisino. Pradžia buvo gera – autorė įmeta skaitytoją į istoriją, kuri rutuliojasi labai keistame ir distopiškame pasaulyje. Tad pirmoji knygos pusė buvo intriguojanti, gaudai kiekvieną detalę ir bandai suvokti, koks tas ateities pasaulis ir kodėl tokiu tapo.

Nepaisant to, pasakojimui persiritus į antrą pusę apima nusivylimas. Jausmas lyg žiūrėtum filmą Trumano šou, o pagrindinis veikėjas, taip ir nebūtų supratęs, kas ne taip su jo pasauliu. Man pritrūko informacijos, kodėl šioje knygoje viskas nutiko taip kaip nutiko. O tos detalės, kurios paaiškėjo, man pasirodė nelabai įtikinamos. 

Tai yra viena tų knygų, po kurios perskaitymo reikia emocinės reabilitacijos. Kažkokiu būdu pailsėti nuo skaitymo ar bent nuo grožinės literatūros. Neleisk man išeiti tave panardina į labai specifinius apmąstymus ir emocinę būseną, galima sakyti į atskirą pasaulį ir tuomet kurį laiką į jį nesinori nieko įsileisti.

Neleisk man išeiti labai įdomi dviem pjūviais. Vienas yra toks savotiškas labai subtiliai išreikštas jaunų žmonių meilės trikampis. Kitas – visas tas distopinis pasaulis, kuriame vyksta veiksmas. Nuo mums pažįstamo jis skiriasi ne tiek ir daug, bet vienas skirtumas yra ir
jis esminis. Visą knygą tiesiog bandai sugerti detales ir perprasti to pasaulio taisykles. Taigi smalsumas kurstomas kelias lygmenimis ir skaitymo malonumas, galima sakyti, dvigubas.

Neseniai išgirdau apie tokį žanrą kaip elevated sci-fi. Tai reiškia mokslinę fantastiką kine ir literatūroje, kuomet kūrinys savo prasmėmis tarsi pakyla nuo paprasto nuotykinio pasakojimo ir turi potencialo pakurstyti diskusijas apie tam tikras tendencijas ir tai, kas su mumis gali nutikti ateityje.

Šia ilga įžanga norėjau pasakyti, kad Galybė mano manymu yra viena tokių knygų. Nors joje pasakojama apie išgalvotus įvykius, tai knyga kelianti labai daug minčių apie tai, kuo gyvename šiandien. Galybė taip pat priverčia į vyrų ir moterų santykį pažiūrėti per galios prizmę, nors civilizuotame pasaulyje toks mąstymas lyg ir neaktualus. Bet ar tikrai? 

Šią knygą į savo sąrašą įtraukiau perskaičiusi patikusią apžvalgą. Joje į paauglių auditoriją orientuotas romanas Vandens skonis apibūdinamas kaip labai išskirtinis ir vertas bet kurio skaitytojo dėmesio. Man be galo pasisekė turėti gerus draugus – leidyklą Nieko rimto, kurie ne tik kas kartą mane ir mano sūnų apdovanoja knygomis, bet dar ir leidžia pasirinkti iš jų plataus asortimento. Taip ši knyga pateko į mano rankas.

Nors paauglių literatūros šiuo metu privengiu, ji man kelia labai didelius sentimentus. Būtent būdama paauglė perskaičiau daugiausiai knygų ir turbūt negreit panašų skaičių pasivysiu “suaugusiųjų” kūriniais. Vandens skonis man būtų be galo patikęs paauglystėje, bet ir dabar patiko ne ką mažiau. Skaitant pasitaikė viena ar dvi vietos, kuomet kūnu perbėgo šiurpuliukai. O tai labai daug pasako apie bet kurį meno kūrinį.

Vandens skonis yra debiutinis suomių rašytojos Emmi Itaranta romanas, gimęs visų pirma kaip universiteto kūrybinio rašymo užduoties rezultatas. Vėliau rašytoja savo kūrinį plėtojo iškart suomių ir anglų kalbomis. Knyga greitai susilaukė sėkmės ir apdovanojimų Suomijoje ir už jos ribų. Lietuvoje Vandens skonis paskelbtas vertingiausiu 2017 metų vertimu paaugliams.