Būdama paauglė perskaičiau Prozako kartą ir ilgai įsivaizdavau, kad žinau, ką reiškia sirgti depresija. Sakyčiau ši knyga buvo viena svarbiausių mano gyvenime – jos efektas buvo toks, kad niekada neleidau sau per daug pasinerti į liūdesį ar duoti laisvę neigiamoms emocijoms – supratau, kad grimzti gilyn yra daug lengviau nei po to kapanotis.
Knyga Rytoj vėl patekės saulė taip pat yra apie depresiją. Įsinorėjau ją perskaityti, nes jaučiu, kad Prozako kartos sukeltas efektas kažkur išgaravo. Mano aplinkoje yra žmonių, kuriems buvo diagnozuota ši liga, o aš, tuo tarpu, jaučiu, kad man darosi sunku suprasti, susitapatinti, užjausti. Šią knygą į rankas pasiėmiau su lūkesčiu, kad atgaivinsiu ir pagilinsiu supratimą, ką jaučia šia liga sergantis žmogus, kodėl jam sunku atlikti net paprasčiausias užduotis, įsilieti į kasdienybę. Ar pavyko? Tikrai taip.
Klaidingas įvaizdis
Visų pirma komentaras, apie ne patį geriausią knygos viršelio pasirinkimą – optimistiškas vaizdelis su paukščiukais kylančiais į dangų sudaro kur kas šviesesnės knygos įvaizdį, nei ši yra iš tikrųjų. Marketinginis sprendimas palyginti šią knygą su Dievas visada keliauja incognito man taip pat neatrodo labai teisingas. Ir aš suprantu, kad galbūt elgiuosi neteisingai, komentuodama knygą, kurios neskaičiau, bet Dievas visada keliauja incognito man siejasi su paviršutiniškumu ir orientacija į populiarumą. Ir vėlgi, Rytoj vėl patekės saulė man visai neatrodo įsipaišanti į tokią kategoriją.
Tamsi tamsi knyga
Tai kokia gi ši knyga? Tamsi. Tokia pati tamsi, kaip ir liga, apie kurią kalbama. Pagrindinė veikėja Paula regis turi viską, ką dažniausiai laikome sėkmingo gyvenimo atributais, bet visvien negali išbristi iš neigiamų minčių liūno. Ir tame atsiskleidžia situacijos tragizmas, kuomet žmogui yra labai blogai, bet regis nėra ką apkaltinti – jokio konkretaus žmogaus, situacijos ar įvykio. Taigi, maždaug 90 procentų Rytoj vėl patekės saulė sudaro tamsa, skausmas, bejėgiškumas. Tikrai ne pačių maloniausių emocijų rinkinys. Vilties, skaidrumo, suvokimo čia tikrai labai nedaug. Kad ir kaip keistai nuskambėtų, man tai pasirodė kaip knygos privalumas. Taip yra todėl, kad visos tos neigiamos emocijos ir paprastų sprendimų nebuvimas sukelia tikrovės įspūdį.
Rytoj vėl patekės saulė nėra staigaus stebuklingo pasveikimo istorija, o lėtos kelionės iš susidariusios situacijos paveikslas, su pakilimas ir nuopoliais, prastesnėmis ir geresnėmis dienomis, taip kaip ir būna gyvenime.
Koncentracija į save
Iš pradžių kaip knygos minusą mačiau tai, kad Rytoj vėl patekės saulė yra tarsi pagrindinės veikėjos dienoraštis, persmelktas koncentracijos tik į save. Skaitytojui labai mažai pateikiama informacijos, kokie iš tiesų yra Paulos vaikai, vyras – knygoje jie atsispindi tik buitiškuose dialoguose. Rytoj vėl patekės saulė man trūko požiūrio iš šono, platesnio konteksto. Taip, pagrindinė veikėja sunkiai serga, bet kokia ji buvo prieš ligą, kodėl viskas susiklostė taip kaip susiklostė, kokiose patirtys tai galėjo lemti – tai klausimai, kurie lieka neatsakyti.
Vėliau į tą platesnio požiūrio trūkumą pradėjau žiūrėti vis palankiau, nes supratau, kad noriu paprastų atsakymų ten kur jų nėra. Gal autorė taip ir norėjo pademonstruoti situacijos beprasmiškumą, bejėgiškumą ir sergančio žmogaus nesugebėjimą pažvelgti į situaciją iš šono, atsiriboti nuo tamsių jausmų, suvokti priežasčių, kodėl susirgo.
Psichologija
Knyga, sakyčiau labai stipri psichologine prasme – ne veltui autorė pati yra studijavusi šią sritį ir negi pati susidūrusi su depresija. Knygoje mažai paviršutiniškumo, daug apie tai, kaip iš tiesų vyksta pokalbiai psichologo kabinete ar grupinės terapijos metu. Rytoj vėl patekės saulė daug patarimų, kai kur net padidintu šriftu. Kaip įsivaizduoju, visa tai tam, kad žmogus patiriantis kažką panašaus, vos atsivertęs knygą galėtų rasti greitą pagalbą ir ramybės šaltinį. Knygos gale yra nemažai naudingų priedų,man pasirodė labai naudinga atmintinė, patarianti kaip kalbėti su krizę patiriančiu žmogumi.
Nors knygoje daug psichologijos, nemažai ir kitokių dvasinių patirčių ir kelio į ramybę ir prasmę paieškų. Šiuo atžvilgiu knyga man priminė Kur tada buvo tavo Dievas. Dėl panašaus motyvo – kaip sunku nepasiklysti dvasiniuose ieškojimuose ir atrasti savo kelią į šviesą.
Kodėl skaityti? Visų pirma, jei sergate ar sirgote depresija, susiduriate su psichologiniais sunkumais. Rasite tiek greitos pagalbos, tiek įkvėpimo leistis į ilgą ir gilų jūsų sunkumų įveikimo kelią. Rinkitės, jei norite geriau suprasti depresiją ir tai, ką patiria ja sergantis žmogus. Patiks, jei jums nesvetimi egzistenciniai klausimai, gyvenimo prasmės ieškojimai.
Kodėl neskaityti? Nes knyga primena sergančio žmogaus dienoraštį, beveik be jokio platesnio požiūrio ar vertinimo. Jokiu būdu nesirinkite kaip pramoginio kūrinio ieškant įkvėpimo ar atostogoms. Tai labai tamsi knyga ir skaitykite ją, tik jei esate pasiryžę su ta tamsa susidurti ir turite motyvacijos dėl kažkokių priežasčių tą padaryti.
